Vakar kai kuriose Lietuvos mokyklose nevyko dvi pirmosios pamokos, porą valandų nuo darbo pradžios vaikų nepriėmė dalis darželių auklėtojų. Tokiu būdu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siekta atkreipti visuomenės dėmesį į problemas švietimo sistemoje.

Jorūnė DAUNORIENĖ
O jungtinė Lietuvos švietimo profesinių sąjungų atstovybė tuo pačiu spręsti šias problemas bando derybinės darbo grupėje, kuri sudaryta premjero sprendimu.

Nedidelis ir neteisėtas?
ELTA pranešė, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) duomenimis, streikuoti ketvirtadienį turėjo daugiau nei šimtas mokyklų, o Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, - 33 mokyklos, 869 pedagogai iš daugiau nei 30 tūkst. šalyje dirbančių mokytojų: mokytojai nevesti pirmų dviejų pamokų, darželių auklėtojai – dvi valandas nepriimti vaikų.
Streikas surengtas dėl tų pačių 6 reikalavimų, kuriuos jungtinė Lietuvos švietimo profesinių sąjungų atstovybė jau yra pateikusi Švietimo ir mokslo ministerijai: atkurti iki 2009 m. buvusį mokinių krepšelį nuo 3348 iki 3774 litų, taip pat atkurti buvusį bazinės mėnesinės algos (BMA) dydį nuo 122 iki 128 litų. Ikimokyklinio ugdymo pedagogams algas reikalaujama prilyginti mokytojų atlyginimams, sudaryti kolektyvinę darbo sutartį ir iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų. Taip pat prašoma sumažinti mokinių skaičių klasėse.
Dabar darbuotojų atstovų keliamos būtent šios problemos svarstomos Ministro Pirmininko 2014 m. rugpjūčio 27d. potvarkiu sudarytoje darbo grupėje, kuri įpareigota iki 2015 m. vasario 15 d. pateikti Premjerui siūlymus dėl pedagogų socialinių sąlygų gerinimo ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkymo galimybių bei šių klausimų teisinio reglamentavimo.
Tačiau nelaukdama darbo grupės veiklos rezultatų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir dar kelios nedidelės šakinės profesinės sąjungos nusprendė organizuoti streiką, kuris švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio teigimu, yra neteisėtas, nes streiko rengėjai net nebandė tartis.

Streikas – derybų įkarštyje
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė „Šiaulių naujienoms“ yra sakiusi nesuprantanti, kam įspėjamasis streikas organizuojamas derybų proceso viduryje.
Juolab kad streiko išvakarėse, trečiadienį, derybinės darbo grupės posėdyje jau pasiekta kai kurių rezultatų. Pirma, sutarta, kad reikia panaikinti tarnybinio atlyginimo koeficientų „žirkles“, kaip socialiai neteisingą reiškinį - nutarta pakelti minimalią ribą iki vidurkio nuo 2015-09-01.
„Šiandien per žinias pranešė, kad Seimo frakcijų seniūnai rado lėšų padidinti biudžetinio sektoriaus darbuotojams darbo užmokestį 5 proc. nuo kitų metų kovo 1 dienos. O tai reiškia, kad tarifinių koeficientų minimali riba iki vidurkio padidės dar šiais mokslo metais“, - pastebi R. Jasmontienė.
Taip pat nutarta atskirti nuo administravimo išlaidų, skirtų iš mokinio krepšelio, direktorių ir pavaduotojų darbo užmokesčio išlaidas. Sumažinti administravimo išlaidų procentą, „išimti“ valandas tiek direktorių, tiek pavaduotojų, o tuos pinigus „permesti“ mokytojų atlyginimams. Akcentuota, kad tiek direktorių, tiek pavaduotojų darbo užmokestis pakankama didelis.
O ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus koreguoti taip, kad jų gaunamas atlygis už 36 pedagogines valandas, būtų du kartus didesnis už atitinkamą darbo stažą bei kvalifikacinę kategoriją turinčių mokytojų atlygimą, gaunamą už 18 pedagoginių valandų. Tad nutarta nuo 2015m. sausio 1 dienos tarifinių atlyginimų koeficientai bus didinami tiek, kad darbo užmokestis didėtų 10 proc.
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės teigimu, etatinio apmokėjimo klausimus derybinė darbo grupė pasirengusi svarstyti lapkričio 27 dienos posėdyje.

Mokiniai – nepatenkinti
Lietuvos moksleivių sąjunga taip pat pareiškė savo poziciją šio streiko atžvilgiu. Sąjunga ragina kuo skubiau ieškoti kompromiso keliamoms problemoms spręsti.
„Džiaugiamės, kad mokytojai siekia iškelti jų interesus liečiančias problemas į viešumą, tačiau esame susirūpinę dėl nuolat atsinaujinančio ginčo tarp Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir Švietimo ir mokslo ministerijos, į kurį netiesiogiai yra įtraukiama ir labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis – moksleiviai“, – pareiškė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Antanas Mikalauskas.
Moksleivių sąjungos pareiškime teigiama, kad nuolatinis ir nepertraukiamas mokymosi procesas negali nukentėti dėl negebėjimo vystyti dialogo dėl palankių sąlygų mokytojams bei tuo pačiu mokiniams, todėl ragina ateityje į ginčą mokinių daugiau neįtraukti.