Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Salduvės progimnazijos salėje vyko miesto švietimo bendruomenės konferencija „Švietimo veiklos aktualijos“. Nors ši konferencija tradiciškai vadinama mokytojų konferencija, tačiau salėje mokytojų nebuvo daug – Švietimo skyrius čia pakvietė po du mokyklų „atstovus“. Tad ir dalyvavo  švietimo įstaigų vadovai, pavaduotojai bei keletas mokytojų.

Konferencijos pabaigoje kalbėjusi Šiaulių švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rasa Jasmontienė todėl ir pareiškė:  „Išgirdome apie švietimo ateitį, rezultatus, deja, kaip čia dalyvaujantys pastebėjo, apie pagrindinį švietimo reformų vykdytoją, švietimo pagrindą, darbininką – mokytoją, auklėtoją - tikrai mažai teišgirdome“.

Tačiau apie švietimo įstaigų pastatus kalbos užteko. Miesto Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė džiaugėsi, kad  lopšelių-darželių stogai baigiami apšiltinti, nauji langai sudėti, o mokyklos renovuojamos, tik tos, kurios šiemet renovuojamos, laiku nebus pabaigtos.

Net miesto meras Justinas Sartauskas, pakiliai pradėjęs sveikinimo su naujais mokslo metais kalbą, buvo priverstas pripažinti savo bejėgiškumą: „Deja, turiu konstatuoti, kad atsitiko taip, kaip visada.“

Taigi, tik Šiaulių universiteto gimnazijoje statybininkai iš dalies įvykdė savo pažadus, tad rugsėjo pirmąją čia tik išorės darbai dar nebus baigti. O kitų mokyklų terminai dar nutęsiami net neaišku kuriam laikotarpiui - ar iki lapkričio pirmosios ar iki gruodžio pirmosios.

Paaiškėjo, kad Šiauliai yra lyderis mokyklų pertvarkos klausimu – praėjusį ketvirtadienį miesto Tarybos posėdyje jau vienuolikai miesto pagrindinių mokyklų suteiktas progimnazijų statusas, be to, čia perimta vos ne daugiausia regioninių mokyklų, tad mieste dabar yra 8 gimnazijos, 11 progimnazijų, trys vidurinės, keturios pagrindinės, Jaunimo ir šešios pradinės mokyklos, kuriose nuo rugsėjo 1-osios mokysis 15400 jaunųjų šiauliečių – 800 mažiau nei pernai.

Ir toji mokinių, o kartu ir mokyklų (!) mažėjimo tendencija tuoj taps dar akivaizdesnė, nes šį rugsėjį ateis tik 1030 pirmokų, o mokslo metų pabaigoje išeis 1520 abiturientų.

Žodžiu, mokyklų tinklas Šiauliuose, skirtingai nei kituose Lietuvos miestuose, tik retės, o nuo rugsėjo miesto ikimokyklinėse įstaigose pradėsiančios veikti dvi papildomo ugdymo grupės vargu ar teikia džiaugsmingų vilčių. Nors kaip tik būtent šioms įstaigoms žadama skirti didžiausią dėmesį. Negana to, kad jos jau gali būti steigiamos supaprastinta tvarka, bet ir europinėmis lėšomis bus remiamos tos ikimokyklinės įstaigos, kurios skirs daugiau dėmesio ugdymo įvairovei. Taip pat numatyta įvesti ikimokyklinuko krepšelį ir kelti atlyginimus pirmiausia ikimokyklinių įstaigų pedagogams.

Konferencijoje nuskambėjo ir tai, kad kiekvienam vaikui nuo kitų metų bus neformalaus ugdymo krepšelis, jog būtų įgyjama reikalingų kompetencijų, nes stojant į aukštąsias mokyklas turėtų būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kaip jaunuolis mokėsi fizikos, chemijos ir dalykų mokykloje, bet ir   ką veikė ne pamokų metu – kokius būrelius lankė. Kalbėta ir apie humanitarinės kultūros grąžinimą į mokyklas.

Be to, nuskambėjo ir „įdomi“ žinia: švietimo įstaigų vadovai nuo kitų metų ES lėšomis galės studijuoti magistrantūroje, dalyvauti mentorių programoje, kai pirmus metus dirbančiam vadovui bus teikiama visokeriopa patyrusiųjų pagalba, o rudenį vėl bus sugrįžta tiek prie mokytojų, tiek prie vadovų atestacijos klausimų.

Taigi pagal liepos 1-ąją įsigaliojusį Švietimo įstatymą ir pluoštą kitų dokumentų šiais metais visų švietimo įstaigų laukia daug darbų ir „iššūkių“ (gan dažnai konferencijoje skambėjęs išsireiškimas). Tačiau konferencijoje dalyvavę mokyklų atstovai net nebandė dėl tų iššūkių diskutuoti, klausti, tikslintis informaciją.

Salė buvo tyli, gal kiek apatiška, nes, ko gero, nebuvo atsakyta į svarbiausia klausimą: kaip švietimo įstaigoms išgyventi. Juk didysis paradoksas, kad biudžetas švietimo įstaigoms skirstomas kalendoriniams metams, o  ne mokslo metams, tad vasarą sumažinus asignavimus pedagogai turės dirbti bent mėnesį nemokamai arba eiti nemokamų atostogų...