Po susidūrimo su prancūzų naikintuvu – lietuvių lėktuvo šipuliai liko pelkėje. KAM nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ

NATO kariškių naikintuvai mieste ne tik kelia didelį triukšmą, bet ir realų pavojų gyventojams. Vakar oro erdvės sergėtojai „nukalė” Lietuvos  lakūnų pilotuojamą orlaivį. Apie 11 valandą ryto per Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazėje vykstančias pratybas ore, netoli Rėkyvos ežero, susidūrė Lietuvos karinis orlaivis L-39ZA „Albatross” ir Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Mirage 2000”. Lietuvos pilotams pavyko sėkmingai katapultuotis, tačiau jų lėktuvas sudužo į šipulius.

Vakar tarp 11 ir 12 valandos mieste kaukdamos lėkė ugniagesių gelbėtojų mašinos, vienas po kito lėkė policijos pareigūnų ekipažai, o aplink Rėkyvos ežerą intensyviai skraidė sraigtasparnis. Taip buvo sureaguota į dviejų orlaivių susidūrimą, kurio pasekmes lengviausiai išgyveno oro misiją atliekantys Prancūzų kariškiai. Jų pilotuotam naikintuvui pavyko sėkmingai grįžti į Zokniuose esančią Aviacijos bazę ir nusileisti savo eiga.

Žymiai liūdniau pratybos baigėsi 26-erių metų ir 35-erių metų lietuvių orlaivio pilotams. Nors lakūnai spėjo katapultuotis, tačiau jų lėktuvas sudužo į šipulius. Pirminiais duomenimis, nukentėjusieji nusibrozdino kaklą bei smakrą ir medikams atrodė labai susijaudinę.

Po orlaivio avarijos pilotai Karinių oro pajėgų paieškų ir gelbėjimo sraigtasparniu Mi-8 nuskraidinti iki Aviacijos bazės, iš kurios juos maždaug po valandos išsivežė greitosios pagalbos medikai. Po medikų apžiūros pilotai grįžo į tarnybos vietą.

Sudužusio orlaivio paieškos truko maždaug porą valandų. Tiek laiko ratus virš šalia Rėkyvos ežero esančio raisto teko sukti Karinių oro pajėgų paieškų ir gelbėjimo sraigtasparniui.

Kai kurie netoli Rėkyvos ežero gyvenantys žmonės jau ankstyvą rytą teigė jautę, kad gali įvykti nelaimė. Redakcijai skambinusi moteris, gyvenanti netoli Rėkyvos ežero esančioje sodų bendrijoje, teigė, kad buvo maždaug 10 valanda, kai ji išgirdo itin garsiai skraidančius naikintuvus. „Kasdien juos girdžiu, bet šįryt jie kėlė itin didelė triukšmą ir atrodė, kad lekia neįprastai greitai. Svarsčiau, ar neprasideda Trečiasis pasaulinis karas”, - apie tai, ką girdėjo namuose lupdama obuolius, pasakojo moteris.

Tuo metu, kai ore susidūrė du orlaiviai, šalia Rėkyvos ežero esančiame raiste grybavo ir uogas rinko ne vienas žmogus. „Rinkome grybus. Išgirdę didžiulį garsą pakėlėme galvas ir pamatėme du parašiutais besileidžiančius žmones”, - pasakojo grybautojai.

Vakar kalbinti Karinių oro pajėgų vadovai prabilo apie pavojingą pilotų manevravimą. „Iš maršruto niekas neišklydo. Jie buvo tiesiog arti. Toks yra pratybų etapas, kada jie (orlaiviai, – aut. past.) priartėja vienas prie kito ir manevruoja arti. - „Šiaulių naujienoms” aiškino Karinių oro pajėgų (KOP) brigados generolas Edvardas Mažeikis. Jis tikino, kad avarijai įtakos neturėjo tai, jog Šiaulių oro uoste dar nėra pilnai sumontuotas radaras.

„Žiūrime į tai kaip į neišvengiamą dalyką, kai darant tokią pavojingą veiklą, kaip skrydžiai kariniais orlaiviais, manevravimas, kartais tokie dalykai atsitinka. Į tai mes žiūrime kaip profesionalai. Mes tiesiog džiaugiamės, kad apsiėjome be žmonių aukų. Tai iš tiesų labai teigiama žinia”, - vakar kalbėjo E. Mažeikis.

Dar neaišku, kaip įvykusi orlaivių avarija pakoreguos lakūnų pratybas ateityje. KOP brigados generolas negalėjo garantuoti, kad orlaivių susidūrimas paskatins keisti skrydžių planus ir atsisakyti pavojingo manevravimo.

„Kai mes išsiaiškinsime ir sužinosime priežastis: ar čia buvo žmogiška klaida, ar kas nors kita...” - apie atliekamą tyrimą prabilo E. Mažeikis.

Generolas paklaustas, ar karinių oro pajėgų atstovams žinoma, kad NATO kariai vakarais viešbutyje bei naktiniame klube svaiginasi alkoholiniais gėrimais, atsakė, kad kariai turi atsiskaityti savo junginių vadams. Visgi E. Mažeikis nesusilaikė nuo komentarų.

„Kai kurie gali iš vakaro svaigintis alkoholiniais gėrimais, o ryte vykdyti savo pareigą. Čia nereiškia, kad pilotai tai daro. Natūralu, kad jie žmonės, o ne kokie robotai”, - pilotus gynė E. Mažeikis. Jo žiniomis, tiek pilotai, tiek techniką tikrinantys žmonės darbe visada būna blaivūs.

Krašto apsaugos ministerijos atstovų išplatintame pranešime taip pat teigiama, kad prieš pratybas atlikti visi reikalingi instruktažai ir medicininiai patikrinimai.

Vakar popiet Krašto apsaugos ministerijos atstovai bei aukšti pareigūnai kalbėjo ir Lietuvos radijo eteryje. Apie įvykusią avariją kalbėjusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigė, kad su Prancūzijos naikintuvu antradienį susidūręs Lietuvos karinis orlaivis rastas įkritęs į pelkę, neužkliudyta jokių pastatų. Krašto apsaugos ministrės teigimu, incidentas įvyko per eilines pratybas, kurios vyksta šešis kartus per savaitę.

Vėliau radijo eteryje virė kalbos apie tai, kad NATO pajėgos labai reikalingos Lietuvai. Apgailestauta, kad šalies techninė bazė menka, kad šalies karinės oro pajėgos pačios nėra pajėgios apsaugoti oro erdvę.

Kad per įvykusią orlaivių avariją išvengta aukų, vakar viešai spėjo pasidžiaugti ir šalies premjeras Andrius Kubilius. Kai kurie jo išsakyti teiginiai, pavyzdžiui, tai, kad žalos atlyginimo klausimas bus sprendžiamas sulaukus ekspertų išvadų, gali netekti prasmės. Gali būti, kad dėl žalos Lietuvai atlyginimo į teismą niekam kreiptis nereikės, nes, anot E. Mažeikio, kelis milijonus litų šaliai atsiėjusio orlaivio likutinė vertė buvo nulis litų.

Šiuo metu ir taip gan menką karinę techniką turėjusiai šaliai beliko tik vienintelis veikiantis orlaivis, kuriuo galima treniruoti oro policijos misiją atliekančius karininkus. Krašto apsaugos ministerijos atstovai skelbia, kad Lietuvos karinės oro pajėgos turėjo tris L-39, du iš jų buvo skraidantys. 2007-aisiais dviem Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės turimiems lengviesiems atakos lėktuvams L-39 ZA „Albatross“ Rumunijos gamykloje AEROSTAR buvo atlikti resurso pratęsimo darbai. Per remontą atliktas nuodugnus lėktuvų agregatų tikrinimas ir kapitalinis variklių remontas. Pilotų kabinose sumontuota nauja navigacijos įranga ir pakeistos radijo stotys.

Prancūzams Šiauliuose beliko skraidyti vos porą dienų. Pabaltijo šalių oro erdvės saugojimo misiją iš prancūzų perims danai. Rugsėjo 2-ąją Šiaulių aviacijos bazėje turėtų įvykti oficiali karinių kontingentų pasikeitimo ceremonija. Šiaulių regiono padangę turėtų raižyti kiti – naikintuvai F-16. Tokiais keturiais naikintuvais žada patruliuoti Danijos atstovai. Jie turėtų nusileisti anksčiau, nei bus pradėta Danijos karių misija. Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerijos atstovai, rytoj Aviacijos bazėje tūps visi keturi iš Danijos karinių oro pajėgų Skrydstrup pakilę naikintuvai.

Danija savo karius ir naikintuvus dalyvauti NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse siunčia jau trečiąjį kartą. Pastarąjį kartą danų kariai Pabaltijo šalių erdvę jau minėtais naikintuvais F-16 saugojo 2009-ųjų pradžioje. Pirmąjį kartą Danijos kariai Pabaltijo šalių oro taikos palaikymo misijoje dalyvavo 2004-aisiais.

Tai ne pirmas kartas, kai suabejojama NATO oro erdvės sergėtojų nauda mūsų šaliai. 2005-ųjų rugsėjo viduryje buvo kilęs skandalas, kai NATO kariai į šalies oro erdvę kirtusį rusų Rusijos naikintuvą „Su-27” sureagavo tada, kai lėktuvas nukrito Šakių rajone į žiemkenčių lauką ir sudužo. Juo skridęs lakūnas parašiutu nusileido Jurbarko rajone. NATO lėktuvai į orą pakilo tik po užfiksuotų šalies oro erdvių pažeidimų.

Įtarta, kad avarija įvyko dėl navigacinės įrangos gedimų. Rusijos gynybos ministerijos atstovai teigė, kad skrydžio metu gautas pranešimas apie tai, jog vienas iš lėktuvo pilotų  nebegali orientuotis erdvėje. Neilgai trukus po šio incidento iš pareigų buvo atleistas tuometinis Lietuvos kariuomenės oro pajėgų vadas.

Istorija 

Prieš keliolika metų už kelių šimtų metrų nuo Šiaulių oro uosto pakilimo tako į miežių ir avižų lauką nukrito Lietuvos karinių oro pajėgų 1-osios aviacijos bazės sraigtasparnis, kuriuo be įgulos skrido trys kompanijos „Philips” darbuotojai bei šiaulietis fotografas. Tąkart visi keleiviai irgi liko sveiki, tačiau gerokai apgadintas sraigtasparnis. Iki šiol liko neaišku, kodėl vėlų vakarą kariškių sraigtasparnis nusprendė paskraidinti tokią margą publiką: privačios firmos darbuotojus, jų sekretorę ir fotografą, nes jų pačių paaiškinimai nuskambėjo labai neįtikinamai.   

Dar nespėjus įvykio priežasčių ištirti specialiai komisijai bendrovės „Šiaulių aerouostas” buvęs direktorius suskubo įteikti padėkos raštą tuometiniam Šiaulių aviacijos bazės vadui, kuriame dėkojo įgulai už sėkmingą nusileidimą įvykus gedimui. Žadėta apdovanoti ir sraigtasparnio įgulą. Tačiau įvykį ištyrusios komisijos išvados padėkos raštų teikėjams ir ir jų gavėjams turėjo būti akibrokštas - nustatyta, kad avarija įvyko dėl sraigtasparnio lakūno klaidos.

 

Sparno mojis 11,36 m

Ilgis 17,32 m

Maksimalus pakilimo svoris 18 500 kg

Maksimalus greitis apie 2300 km/val. esant 12 000 m aukštyje

Skrydžio nuotolis 1500 km; padidintas su išorinėmis kuro talpyklomis 2100 km

Kilimo greitis 19 800 m/min. (333 m/sek.)

Maksimalus pakilimo aukštis 17 500 m

 

Šalis gamintoja - Čekija

Ilgis - 12,13 m

Sparnų mojis - 9,46 m

Maksimali pakilimo masė - 5600 kg

Maksimalus skrydžio nuotolis - 2000 km

Maksimalus greitis horizonte - 760 km/val.

Maksimalus skrydžio aukštis – 11 150 km