Vakar vyko tradicinė Šiaulių miesto švietimo bendruomenės konferencija, kurioje dalyvavo švietimo strategai, pedagogai, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų tėvų atstovai bei svečiai. Jos metu aptartos švietimo aktualijos, pasiekimai, išsakyti lūkesčiai. Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto atstovai pristatė tyrimo apie geros mokyklos ypatumus Šiaulių mieste duomenis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Klasės nebus tuščios
Pranešimą apie miesto švietimo aktualijas ir lūkesčius pateikė Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.
„Vertindami praėjusių mokslo metų rezultatus, džiaugiamės gerais valstybinių egzaminų rezultatais, aukštais mokinių įvertinimais dalykinėse olimpiadose. Įvairiais laimėjimais neformaliojo ugdymo srityje, pasisekusiu bendradarbiavimu kuriant svarbius miesto švietimo veiklos dokumentus“, - sakė Švietimo skyriaus vedėja.
V. Damskienės teigimu, naujaisiais mokslo metais mokyklų klasės nebus tuščios. Šiaulių miesto gimnazijose mokysis 4680 mokinių, progimnazijose ir Jaunimo mokykloje – 7320, pradinėse – 550, tautinių mažumų – 110, Sporto vidurinėje – 197, specialiosiose – 510, Suaugusiųjų – 300. O lopšeliuose-darželiuose bus ugdoma 4900 jaunųjų šiauliečių.
Kalbėdama apie pokyčius mokyklose Švietimo skyriaus vedėja sakė, kad prieš rugsėjo pirmąją nuveikta nemažai svarbių darbų. „Ikimokyklinėse įstaigose atidaromos 5 papildomos ir 2 specialios vaikų ugdymo grupės. Pagerinta ugdymo programa. Diegiamas elektroninis mokinio pažymėjimas visiems savivaldybės moksleiviams. Patobulintas neformaliojo vaikų švietimo mokyklų finansavimo modelis, kuriama elektroninė neformaliojo švietimo apskaita“, - kalbėjo V. Damskienė.
Vedėja priminė, kad naujuosius mokslo metus mokyklos pasitiks atsinaujinusios. 3 mln. litų skirta Medelyno, Dainių, „Romuvos“ progimnazijų, S. Šalkausko, Lieporių gimnazijų, Centro pradinės mokyklos, lopšelio-darželio „Ežerėliui“ pastatų sutvarkymui. 2 mln. litų Savivaldybės lėšų skirta langams pakeisti Vijolių, „Santarvės“ vidurinėse mokyklose, Ragainės, „Rasos“, Rėkyvos progimnazijose. Pasinaudojus Europos Sąjungos ir Savivaldybės lėšomis už 1 mln. litų atnaujinti lopšeliai-darželiai „Sigutės“ ir „Pupų pėdas“.
Vis dėlto Švietimo skyriaus vedėja pastebi, kad yra ką tobulinti.
„Reikia tobulinti švietimo paslaugų kokybę, gerinti socialinių partnerių veiklą. Pertvarkyti vaikų švietimo apskaitą. Labiau įtraukti tėvus į jiems aktualių klausimų sprendimą. Geriau informuoti švietimo bendruomenės narius“, - sakė V. Damskienė.
Geros mokyklos ypatumai
Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto lektoriai dr. A. Norkus ir E. Masiliauskienė pateikė „Geros mokyklos ypatumų analizė: Šiaulių miesto atvejis“ pirminius tyrimo rezultatus.
Apklausa siekta sužinoti, kas, visuomenes nuomone, yra gera mokykla, ir išsiaiškinti, ar švietimo strategų ir visuomenės nuomonės sutampa.
Apklausti trys pagrindiniai dalyviai švietimo procese: mokiniai, pedagogai, tėvai ir globėjai. Iš viso apklausoje dalyvavo 814 mokinių, 528 pedagogai, 1025 tėvai ir globėjai. Tirtos keturios pagrindinės dimensijos: mokyklų atvirumas, ugdymas ir ugdymasis, ugdymo aplinka ir ugdymo rezultatai.
Išanalizavus gautus duomenis, paaiškėjo, kad, respondentų nuomone, gera mokykla yra ta, kurioje pedagogai nenustoja tobulinti įgytos kvalifikacijos, skiria pakankamai dėmesio vaikų ugdymui ir siekia užsibrėžtų tikslų.
Respondentų nuomonės apie ugdymo rezultatus išsiskyrė. „Mokiniai mokymo procese pasigenda drąsos, savarankiškumo, tolerancijos ugdymo. Tėvams svarbiausia, kad užaugtų atsakingas ir doras žmogus, o mokytojams - mokinių noras mokytis“, - sakė A. Norkus.
Pedagogai, mokiniai ir mokiniai mano, kad ugdymo procese būtų pasiekta geresnių rezultatų, jei vaikas mokymo proceso metu turėtų galimybę pasitarti su suaugusiu žmogumi jam aktualiais klausimais. Taip pat, jei mokytojai labiau pasitikėtų mokinių noru mokytis.
Vertindami mokyklos aplinką respondentai akcentavo mokomųjų priemonių svarbą ir kūrybinio proceso įdomumą.
Respondentams labai svarbu, kad mokyklose vaikai jaustųsi saugūs. „Tiek vaikams, tiek jų tėvams ir mokytojams svarbiausias geros mokyklos kriterijus – saugumas. Tiesa, tėvai ir mokytojai saugumą vertina skirtingai, tačiau tai yra natūralu“, - kalbėjo E. Masiliauskienė.
Problemas ne tik aptarti, bet ir spręsti
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Natalija Kaunickienė teigė, kad švietimo srityje dar yra ką tobulinti.
„Labai svarbu skirti daugiau dėmesio mokyklų pažangos tobulinimui, skatinti, kad mokyklos išsiskirtų, formuotų savitą veidą ir pasiūlytų ką nors naujo. Dažniau reikia organizuoti įvairias diskusijas, kuriose problemos būtų ne tik aptariamos, bet ir sprendžiamos. Taip pat švietimo asociacijų nariai turėtų nuolat tobulinti savo kompetenciją, domėtis naujausiais ugdymo metodais bei daryti viską, kad mokiniai mokyklose gerai jaustųsi“, - pabrėžė N. Kaunickienė.
