G. Vyšniauskas administracijos direktoriumi Tarybos buvo paskirtas 2013 m. spalio 10 d., o darbą pradėjo 2013 m. spalio 21 d.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Būti ar nebūti? Atsakymo į šį klausimą, spręsdama pirmus du darbotvarkės klausimus, ieškojo vakar posėdžiavusi Šiaulių miesto taryba. Pirmiausia politikams teko nuspręsti, palikti ar atleisti iš užimamų pareigų Administracijos direktorių Gedeminą Vyšniauską. Po to buvo svarstoma, ar berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ vadovas Remigijus Adomaitis vertas Šiaulių miesto garbės piliečio vardo. Ilgų pertraukų pareikalavę šie du klausimai buvo svarstomi maždaug pustrečios valandos.

Miestas – gilioje duobėje
Informacija apie tai, kad braška Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kėdė pasklido vos dieną prieš Tarybos posėdį. Paaiškėjo, kad 10 Tarybos narių suabejojo G. Vyšniausko kompetencija užimti tokias pareigas ir pasiūlė Tarybai atleisti jį iš užimamų pareigų.
Sprendimo projektą parengusi Tarybos narė, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnė Daiva Matonienė, vakar nedalyvavo Tarybos posėdyje, todėl šį klausimą pristatė jos bendrapartietis Juras Andriukaitis.
„Administracijos direktorius nesprendžia strateginių miesto raidos klausimų, toleruoja nekompetenciją ir piktnaudžiavimus Savivaldybės biudžetinių įstaigų veikloje, netinkamai koordinuoja skyrių darbą. Jis viršijo įgaliojimus bei didina finansinę naštą miestui“, – reiškiamo nepasitikėjimo motyvus dėstė jis.
„Šiaulių naujienų“ pakalbinta D. Matonienė taip pat negailėjo kritikos G. Vyšniauskui. „Priežastys labai aiškios ir labai gerai matomos. Ir iš Vilniaus labai gerai matomos. Iš tiesų miestas yra labai gilioje duobėje, ir jeigu toliau bus tokia pat vadyba ir toks organizavimas, tai bus labai sunku iš tos duobės pasikelti. Tai ir netinkamas sprendimų strateginiais miesto klausimais priėmimas, dėl tų pačių vaikų darželių situacijos... Čia yra nustatytos ir galimos vagystės, ir yra Antikorupcinės komisijos, Kontrolės komisijos išvados. Niekas nedaroma, nereaguojama. Tokių dalykų toleruoti negalima“, – piktinosi ji.

Meras: interpeliacija negarbinga
Kaip jau buvo minėta, administracijos direktoriaus darbu buvo nepatenkinti net 10 Tarybos narių. Interpeliaciją pasirašė: D. Matonienė, Genadijus Mikšys, Alfredas Lankauskas, Vincas Laurutis, J. Andriukaitis, Vladas Damulevičius, Vaidas Bacys, Artūras Kulikauskas, Jonas Bartkus ir Aurimas Nausėda.
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas žurnalistams sakė, kad Tarybos nariai, pasirašę interpeliaciją, pasielgė negarbingai. Esą tokie sprendimai gimė slapta, informacija apie tai, kad bus siūloma administracijos direktorių atleisti iš pareigų, buvo paskelbta paskutinę minutę.
„Net aš apie tai sužinojau tik trečiadienio popietę“, – teigė meras, pridurdamas, kad, jo nuomone, G. Vyšniauskas dirba atsakingai.
Administracijos direktoriaus nebuvo linkęs užsipulti ir Tarybos narys Ramūnas Snarskis: „Viską bandoma užkrauti ant direktoriaus pečių. Galbūt jis kažkam trukdo?“, – replikavo jis.
Jam antrino Artūras Visockas: „Dabar bandoma visus šunis pakarti ant vieno direktoriaus – tai nekorektiška. Norėdamas interpeliuoti turi pelnyti tokią teisę. Šiuo metu interpeliuotojai – tie, kurie padėjo parašą, - nėra tie žmonės, kuriais aš tvirtai pasitikėčiau. Čia politinis cirkas, kuriame aš nedalyvausiu.“

Po mėnesio sulaukė grasinimų
Tuo metu pats administracijos direktorius G. Vyšniauskas tikino, kad ši interpeliacija jam nebuvo didelė naujiena. Jis „Šiaulių naujienoms“ pasakojo, kad santykiai su kai kuriais politikais pradėjo kirstis jau nuo pirmųjų darbo dienų. „Po pirmojo mėnesio net buvo pagrasinimų, kai atėjo į mano kabinetą ir pasakė, kad man gresia interpeliacija. Bet neišsigandau, stuburą aš turiu“, – šyptelėjo jis.
Tribūnoje priekaištais apverstas direktorius į kai kuriuos teiginius dar bandė ieškoti atsakymų, o į kai kuriuos numojo ranka. „Aš didinu finansinę naštą miestui? Tokie pareiškimai atrodo lyg nukabinti nuo dangaus“, – piktinosi jis, pridurdamas, kad Šiauliai iš tiesų velka labai sunkią finansinę naštą, tačiau esą jo vadovaujamu laikotarpiu padėtis pradėjo gerėti.
Panašu, kad ginamoji kalba neįtikino Tarybos narių. Už G. Vyšniausko atleidimą slaptu balsavimu balsavo 15 Tarybos narių, prieš – 10, vienas biuletenis buvo pripažintas negaliojančiu.
Paklaustas, jei galėtų atsukti laiką atgal, ar sutiktų tapti administracijos direktoriumi, G. Vyšniauskas susimąstė: „Taip, sutikčiau. Kažkam tą reikia daryti. Pats lengviausias kelias - nieko nedaryti, pasėdėti krūmuose, pakritikuoti. O čia aš įgijau labai daug neįkainojamos patirties ir tuo labai džiaugiuosi.“
Interpeliaciją pasirašę Tarybos nariai siūlė G. Vyšniauską atleisti nuo rugsėjo pirmos dienos, tačiau dėl iš anksto suplanuoto vizito į Gruziją, nuspręsta datą perkelti į rugsėjo 4 dieną. Siūloma, kad laikinai šias pareigas eitų Administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Beinoravičius.

R. Adomaitis: „Pergalės nebūtų be „Dagilėlio“
Netrukus niūrias Tarybos narių nuotaikas praskaidrino antrasis darbotvarkės klausimas. Tarybos nariai vienbalsiu nutarimu nusprendė, kad R. Adomaitis vertas 37-ojo Šiaulių miesto garbės piliečio vardo.
„Garbės piliečio vardas yra susijęs ne tik su manimi, bet ir su visu „Dagilėliu“. Be jo, tikriausiai, ir Garbės piliečio vardo nebūtų. Iš kitos pusės - „Dagilėliui“ tas vardas irgi labai svarbus, manau, netgi įeinantis į istoriją. Labai džiaugiuosi ir labai vertinu šitą apdovanojimą“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė R. Adomaitis.
Paklaustas, ar galėtų išskirti vieną su „Dagilėliu“ pasiektą laimėjimą, jis atsakė – ne: „Visi jie turi ypatingą svorį, kadangi kiekvienas laimėjimas deda pamatą tolimesnei veiklai, tolimesniems siekiams. Lygiai taip pat su koncertais – jie visi svarbūs. Kiekvienam atiduodi tas pačias jėgas, nežiūrėdamas nei į tai, kiek klausytojų būna, nei į tai, kokio lygio salėje teks koncertuoti.“
R. Adomaičio teigimu, „Dagilėliui“ veiklos netrūksta. Jau sudėliota daugybė planų ne tik kitiems, bet ir 2016 metams. „Tikrai yra labai gražių minčių, tačiau kol dar neišėjome į tiesiąją, nenoriu jų atskleisti, nes kai tik pasakai tuos planus, jie taip ir nuplaukia“, – teisinosi jis.
Baigdamas pokalbį R. Adomaitis patikino, kad ir asmeninių tikslų netrūksta: „Asmeninių tikslų visada yra. Kitą kartą jie tokie visai paprasti ir žemiški – atrasti laiko pailsėti, atrasti laiko sustoti, apsižiūrėti, kur nuėjai ir į kurią pusę reikia eiti toliau. Čia kaip miške. Jei eisi, nesižvalgysi, tai žiūrėk ir paklysi.“