Švelniakailių žvėrelių auginimo ūkiuose mėšlas kaupiasi tiesiai po narvais. Palijus, srutos patenka į aplinką, geriasi į dirvožemį.
ŠRAAD archyvo nuotr.
Pelno besivaikantys verslininkai neretai nepaiso ne tik kaimynų, bet ir įstatymų. Kaimynystėje išdygusi ir nemalonų kvapą skleidžianti ferma, tikrai nedžiugina nė vieno.
Kuriasi vis naujos fermos
Pastaruoju metu viena po kitos visoje Lietuvoje kuriasi vis naujos švelniakailių žvėrelių fermos. Šiaulių regione priskaičiuojama apie 90 ūkių, kur auginami švelniakailiai. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas numato, kad fizinis ar juridinis asmuo planuojantis pradėti ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai, privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Visi daugiau nei 200 gyvulių, nepriklausomai nuo jų dydžio, norintys auginti privalo atlikti šį vertinimą. Deja, neretai švelniakailius žvėrelius užsimojęs auginti verslininkas to nepaiso. Registruojant ūkį ir gaunat bandos indentifikavimo numerį netikrinama, ar poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas, tad kai kurie šį įstatymą bando ignoruoti.
Patikrinta 31 ferma
Gavus du skundus ir paaiškėjus, kad jie pagrįsti, taip pat atsižvelgus į šiemet atliktus 9 patikrinimus, kurių metų buvo nustatyti pažeidimai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai (ŠRAAD) kartu su Šiaulių apskrities policijos pareigūnais surengė reidą ir tikrino žvėrelių auginimo vietas. Per kelias dienas buvo patikrinta 31ferma.
Kaip paaiškėjo, net 22 ūkiai veiklą pradėjo neatlikę poveikio aplinkai vertinimo. Neatlikę šio vertinimo žvėrelių augintojai pažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimus.
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už tai numato baudas - piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių litų iki šešių tūkstančių litų.
Švelniakailius žvėrelius auginti norintys privalės atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu paaiškės, ar ūkis nedaro neigiamo poveikio aplinkai ir ar tokia ūkinė veikla, toje vietoje leistina. Gavę neigiamą sprendimą ar išvadą verslininkai veiklą privalės nutraukti.
Nesilaikoma reikalavimų
Patikrinimo metu nustatyta, kad visi ūkiai, net ir veiklą jau nutraukę, nesilaiko mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų.
Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymas numato, kad mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. Tuo tarpu švelniakailių žvėrelių auginimo ūkiuose mėšlas kaupiasi tiesiai po narvais. Palijus, srutos patenka į aplinką, geriasi į dirvožemį. Be abejo, mėšlas ir srutos skleidžia ir dvoką, kuris piktina aplinkinius gyventojus.
Už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus protokolai bus surašyti visiems patikrintiems žvėrelių augintojams. Šis aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
Švelniakailių augintojams – papildomas dėmesys
Švelniakailių žvėrelių auginimas rizikingas verslas, dėl siautėjančių ligų, kailių paklausos pokyčių ir ekonomikos svyravimų, tačiau pinigus investavę ir šiuo verslu užsiimantys ūkininkai negali bet kokia kaina siekti naudos. Jie privalo rūpintis, kad juos ir mus supanti aplinka nenukentėtų, dėl jų veiklos.
Daugumai švelniakailių žvėrelių augintojų bus surašyti privalomieji nurodymai ir visi privalės savo ūkius sutvarkyti taip, kad šie atitiktų aplinkosauginius reikalavimus arba negalės tęsti savo veiklos.
Kitais metais švelniakailių žvėrelių augintojams bus skirtas papildomas dėmesys. Planuojama patikrinti visus ūkius.
Pagal ŠRAAD informaciją parengė Laima TRUMPYTĖ
