Vienas Lietuvos žurnalas paskelbė šalies mokyklų reitingus. Mokyklos čia buvo reitinguojamos pagal išlaikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkius.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Ieva LIUBŠYTĖ
Tačiau peržiūrėjus paskelbtus Lietuvos mokyklų reitingus iškilo keletas klausimų: ar tikrai jie atspindi esamą situaciją, ar tikrai yra moksliškai ir logiškai pagrįsti.
Šie klausimai iškilo ir Šiaulių Didždvario gimnazijos direktoriui Vitaliui Balsevičiui.
Jo nuomone, keista, kad mokyklos yra lyginamos tarpusavyje, pagal išlaikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, kai abiturientų, laikiusių vieną ar kitą egzaminą, skaičius yra skirtingas.
Svarbu ir tai, kad apie šią problemą kalba ne švietimo sistemos darbuotojai, tikrai išmanantys savo darbą, o tiesiog žiniasklaidos atstovai.
Abejojama, kad reitingai atspindi tikrovę
Pasak Šiaulių Didždvario gimnazijos direktoriaus V. Balsevičiaus, vieno Lietuvos žurnalo paskelbti Lietuvos mokyklų reitingai neatitinka tikrovės. Direktorius abejoja, kad išlaikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkis gali būti vieninteliu ir neklystančiu absoliučiu kriterijumi reitinguojant šalies mokyklas.
„Ryškiausias pavyzdys, kuris man įstrigo peržiūrėjus šiuos reitingus, buvo chemijos valstybinio brandos egzamino reitingai. Pažvelkime į šį reitingą atidžiau. Viena Kauno rajono gimnazija iš 50 geriausių Lietuvos mokyklų, pagal išlaikytų chemijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus, užima pirmąją vietą. Iš viso šioje mokykloje mokosi 51 abiturientas, iš kurių tik vienas laikė chemijos valstybinį brandos egzaminą ir jį išlaikė 100 proc. Tad šios mokyklos vidurkis yra 100 proc. Dabar pažiūrėkime į mūsų mokyklos situaciją. Pas mus yra 140 abiturientų, iš jų net 34, ketvirtadalis visų abiturientų, laikė valstybinį chemijos egzaminą, 17 abiturientų gavo 86–100 proc. (keturi abiturientai - 100 proc.). Žinoma, buvo ir mažesnių balų, tad automatiškai mūsų vidurkis yra žemesnis ir paskelbtuose reitinguose mes užimame tik 36 vietą“, - apie šalies mokyklų reitingavimą kalbėjo V. Balsevičius.
Anot V. Balsevičiaus, lyginti vieno ir 34 abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatus nėra nei teisinga, nei logiška.
„Toks lyginimas nėra lygiavertis ir labai abejoju, kad tai nenuginčijama tiesa“, - teigė V. Balsevičius.
Tačiau Didždvario gimnazijos direktorius sutinka, kad šalies mokyklas galima reitinguoti atsižvelgiant į maždaug vienodą abiturientų skaičių, kurie laikė vienokį ar kitokį valstybinį brandos egzaminą.
„Vienos Šiaulių gimnazijos, kurioje praėjusiais metais buvo tiek pat abiturientų, valstybinį anglų kalbos egzaminą pasirinko laikyti 98 mokiniai, mūsų gimnazijoje 99. Tad visiškai sutinku, kad tokiu atveju mokyklas ir gautus egzaminų rezultatus galima lyginti“, - aiškino V. Balsevičius.
Dirbama mokiniams, o ne reitingams
V. Balsevičius abejoja, kad Lietuvoje yra mokyklų, kurios nesistengtų mokinių išmokyti. „Žinoma, kai vaikui jau 10 klasėje reikia galvoti apie būsimą specialybę, o tai yra sudėtinga. Tarkim, mokiniui nesiseka matematikos mokslas, bet jam būtinai reikia toliau jos mokytis A lygiu, nes matematikos reikės stojant į aukštąją mokyklą. Aišku, gal tokiam mokiniui jau gamtos neduota mokėti matematikos, bet jis tikina, kad mokysis su tėvais ar samdysis korepetitorių. Na ir 12 klasės pabaigoje, nors ir labai stengėsi, moksleivio vidurkis žemas, o jis vis vien yra pasiryžęs laikyti valstybinį matematikos brandos egzaminą ir tu negali jam to uždrausti“, - sako V. Balsevičius.
Pasak V. Balsevičiaus, tokie mokiniai nuleidžia reitingo vidurkį ir po to reitinguojant šalies mokyklas, pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus, automatiškai yra suteikiama žemesnė pozicija, bet visos mokyklos ir, žinoma, Didždvario gimnazija dirba mokiniams, o ne reitingams.
„Už mokymosi rezultatus yra atsakingas mokinys. Aš visada mokytojams sakau, kad jie negali prisiimti atsakomybės ir neleisti vaikui laikyti norimo egzamino, nes jei neleis – bus kaltas mokytojas, o jei vaikas neišlaikys, bus atsakingas pats. Žinoma, mes norime, kad visi mūsų mokiniai egzaminus laikytų ir išlaikytų tik aukščiausiais balais, bet atimti galimybės iš tų, kuriems gal ne taip sekasi, mes tikrai negalime ir nesiruošiame to daryti. Mokiniai yra skirtingi: vieniems valstybinio brandos egzamino įvertinimas 80 balų yra nereali sėkmė, kitiems – svajonių žlugimas“, - tikino V. Balsevičius.
Reitinguojant mokyklas turi būti atlikta rimta analizė
V. Balsevičiau teigimu, žurnalo paskelbti šalies mokyklų reitingai pagal išlaikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatus yra prieinami visiems Lietuvos gyventojams, bet mokyklos iš Nacionalinio egzaminų centro gauna rimtesnę, matematiškai statistiniais metodais pagrįstą valstybinių brandos egzaminų lyginamąją analizę.
„Iš Nacionalinio egzaminų centro gauta analizė yra kitokia. Tarkim, čia pagal išlaikytų valstybinių chemijos brandos egzaminų rezultatus mūsų mokykla patenka tarp 2–3 proc. geriausių šalies mokyklų ir visa tai pagrįsta statistiniais metodais. Svarbiausia, kad šioje analizėje mokyklos tarpusavyje nėra lyginamos, tiesiog yra pateiktas bendras vidurkis miesto ir visos šalies kontekste“, - aiškino V. Balsevičius.
Pasak V. Balsevičiaus, tokia pagrįsta mokslinė analizė leidžia adekvačiai suvokti ir įvertinti esamą padėtį.
„Mano nuomone, reitinguojant mokyklas pagal išlaikytų ar neišlaikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, reikėtų daryti rimtesnes analizes, remtis statistiniais tyrimais.
Tačiau, žinoma, yra teisė sudarinėti tokius reitingus ir visi turi teisę jais tikėti arba ne“, - savo nuomonę išsakė V. Balsevičius.
V. Balsevičiaus nuomone, keista, kad mokyklos yra lyginamos tarpusavyje pagal išlaikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, kai abiturientų, laikiusių vieną ar kitą egzaminą, skaičius yra skirtingas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
