Teritorinės ligonių kasos Informatikos ir statistikos skyriaus vedėja Laima Juškaitė mano, jog kai prireikia dešimtis tūkstančių kainuojančio gydymo, draustumo statusas įgyjamas sumokėjus tik simbolinę įmoką.

 

 

 

 

 

 

 

Zita KATKIENĖ

Šiaulietis Petras Mačulaitis susimokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tačiau ligonių kasos jam nemokamo gydymo nesuteikė. „Kodėl?“ - klausia žmonės redakcijoje ir tikina, kad neverta mokėti tų  įmokų, nes tokios sumos, kokią reikia sumokėti, pakaktų ir vaistams, ir privataus gydytojo konsultacijai.

Į bedarbių gretas Petras Mačulaitis „įsirašė” ne savo noru. Žmogus dirbo statybos įmonėje. Būtų dirbęs ir iki šiol, tačiau iškilo sveikatos problemų. Cukriniu diabetu sergančiam žmogui teko operuoti akį. Po operacijos negalėjo grįžti į darbą, kur dirbta su stiklo vata - akis būtina saugoti nuo menkiausių dulkių.

Žmogus nusprendė važiuoti į užsienį, kur gyvenanti dukra augina vaikutį. Tad senelis nusprendė pasidžiaugti vaikaičiu, pagelbėti dukrai.

Neseniai žmogus grįžo namo ir sugalvojo pasirūpinti savo sveikata. Dėl cukrinio diabeto insulino leistis nereikia, tačiau ir geriamosios tabletės valstybės kompensuojamos. Tad Petras Mačulaitis, pasitaręs su žmona Nijole, nusprendė susimokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir, kaip ir anksčiau, naudotis galimybe nemokamai kreiptis į šeimos gydytoją bei pirkti valstybės kompensuojamus vaistus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių skyriuje šiaulietis sumokėjo privalomojo sveikatos draudimo mokesčius už penkis mėnesius. Žmona Nijolė skaičiuoja: praėjusių metų lapkričio mėnesį vyras dar dirbo ir mokėjo mokesčius, įmonė sumokėjo ir privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Tad sutuoktiniai nusprendė sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką kaip ir kiekvienas žmogus, kuris nėra draustas valstybės lėšomis. „Po 72 litus sumokėjome už penkis praėjusius mėnesius ir dar už tris mėnesius į priekį”, - pasakoja Nijolė, įsitikinusi, kad tai turėjo garantuoti nemokamas paslaugas.

Deja, nuėjus polikliniką, gydytoja pacientui pareiškė: „Nėra draustumo”. Tai reiškia, kad ne tik kompensuojamųjų vaistų negalės išrašyti, bet net ir konsultuoti negalės, nes ligonių kasos gydymo įstaigai už ligonio nutrūkusį draustumą nesumokės.

Sutuoktiniai nuskubėjo į Valstybinės ligonių kasos Šiaulių teritorinį  skyrių, kur tikėjosi sulaukti paaiškinimo, kodėl gydytoja pati klysta ir klaidina žmones, nes juk sumokėdami už praėjusius mėnesius, užsigarantavo draustumą.

„Jei taip nėra, tai neverta to draudimo ir mokėti”, - piktinosi šiaulietė po to, kai ligonių kasos darbuotoja paaiškino, kad tokią sumą sumokėję (per 360 litų), draustumą atkurs tik po trijų mėnesių. Tam, kad šiandien galėtų eiti pas gydytoją ir naudotis valstybės garantuojamu nemokamu gydymu, turėtų sumokėti... 2400 litų. „Už tokią sumą nusipirksime vaistų keliems metams į priekį”, - įsitikinusi Nijolė Mačulaitienė. Moteris sako, jog būtina apie tai informuoti žmones, nes gal ir kiti nežino, kad valstybei sumokėti teks daug daugiau, nei iš jos paramos sulauksi.

Apie tai, kodėl  šiauliečiui, sumokėjusiam valstybei privalomojo sveikatos draudimo įmoką nebuvo atkurtas draustumas, klausiame Valstybinės ligonių  kasos Šiaulių teritorinio skyriaus Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjos Laimos Juškaitės.

Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas numato, jog  kiekvienas žmogus, kuris negauna atlyginimo iš darbdavio arba nėra apdraustas valstybės lėšomis, nes nėra pensininkas, nėra registruotas darbo biržoje, nėra studentas ar mokinys, privalo pats iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti 9 proc. minimalios mėnesinės algos. Ši įmoka šiuo metu siekia 72 litus.

Tad šiaulietis taip ir pasielgė - prieš eidamas pas gydytoją sumokėjo tuos 72 litus. Ir sumokėjo net ne už vieną mėnesį, bet už penkis praėjusius ir dar tris mėnesius į priekį. Bet ir to nepakako, kad būtų atstatytas draustumas. Kodėl?

Sveikatos draudimo įstatymas, pasak L. Juškaitės, numato griežtą tvarką. Jei žmogus išeina iš darbo ir darbdavys nebemoka už jį sveikatos draudimo įmokos, jis nedelsdamas turi pradėti mokėti šias įmokas. Nemoka tik tuo atveju, jei tapo draudžiamas valstybės lėšomis - užsiregistravo darbo biržoje, pripažintas nedarbingu.

Tuo atveju, jei įmoka nesumokama, jau po mėnesio draustumo statusas prarandamas. Šiuo atveju, pasak vedėjos, įmoka buvo nemokama net penkis mėnesius, tad žmogus neteko draustumo ir nemokamos medicinos paslaugos valstybinėse medicinos įstaigose jam nebegali būti teikiamos.

Sumokėta įmoka garantuoja galimybę atkurti draustumo statusą, bet tik... po trijų mėnesių.

Šį kartą painiuose įstatymų labirintuose jų vykdytojai tikrai nepasiklydę. Pasak L. Juškaitės, mokesčių administravimo įstatymas numato, kad mokesčius galima sumokėti tik už einamą mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos. Tad ir minėtas žmogus negalėjo mokesčių sumokėti už praėjusius mėnesius - jis sumokėjo už einamą mėnesį ir už kitus mėnesius į priekį. Apie tai jis turėjo sužinoti, mokėdamas įmokas Mokesčių inspekcijoje.

Tačiau kodėl neatstatytas draustumo statusas, jei žmogus sumokėjo net už penkis mėnesius į priekį?

Ir vėl negailestingi įstatymų kūrėjai pakišo koją, priversdami žmogų „šokti kankaną“ ir net ne vienoje valdiškoje įstaigoje.  Pasak L. Juškaitės, nutrūkęs draudimas vėl įsigalioja tik tuo atveju, kai sumokama už tris mėnesius iš eilės ir tik praėjus trims mėnesiams žmogui atkuriamas draustumo statusas. Tad ir šiuo atveju, nors įmoka ir sumokėta už penkis ar net daugiau mėnesių į priekį, draustumo statusas būsiąs atstatytas tik po trijų mėnesių.

Tuo atveju, jei medicinos pagalbos reikia jau šiandien ir laukti žmogus negali - išeitis yra. Pasak vedėjos, žmogui reikia sumokėti įmoką  už einamą mėnesį - 72 litus bei trijų minimalių  mėnesinių algų dydžio įmoką, kuri šiuo metu yra 2400 litų, ir tą pačią dieną gali gultis nors ir į ligoninę ar net į Reanimacijos skyrių, kur para kainuoja per 7 tūkstančius litų. Tiesa, net ir ši pustrečio tūkstančių litų suma negarantuoja tolesnio draustumo, jei kas mėnesį nebus mokama įmoka - 72 litai. Valstybės ligonių kasos specialistė mano, jog žmogus moka tik simbolinę įmoką. Ypač tada, kai jam reikalingas brangus, per 100 tūkstančių litų kainuojantis gydymas. Ir valstybė mokės už gydymą, jei draudimas nebus nutrūkęs, o žmogus valstybei sumokėjęs simbolinius 72 litus.