Nors renginio organizatorių  nebuvo žadėta, kad bus išpildytas paskutinysis noras, kiekvienam atėjusiajam į Chaimo Frenkelio vilą buvo garbės reikalas nusifotografuoti sėdint elektros kėdėje.
Tado JUODŽIUKYNO nuotr. 
 
 
 
 
Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Jau šeštąjį kartą  Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su kitais Europos muziejais savitai pažymėjo Tarptautinę muziejų dieną, kuri švenčiama gegužės 18-ąją. Šeštadienio vakarą Chaimo Frenkelio vilos durys atsivėrė nakčiai. Čia vyko jau tradiciniu tampantis renginys - „Naktis muziejuje“, kuris baigėsi gerokai po pusiaunakčio.

Nuo elektros kėdės iki bandomųjų prietaisų 

Šiemetinės muziejaus nakties tema buvo pasirinkta savotiška - „Elektra: tarp vizijos ir realybės“, nes šis devynioliktojo amžiaus atradimas yra toks mums įprastas, kad rodos, vargu ar įmanoma kuo nustebinti ir pritraukti šiauliečius.

Tačiau pasirodė, kad gali: nuo dvidešimtos valandos į vilą nuolat traukė įvairaus amžiaus miestiečiai - nuo senjorų iki snūduriuojančių nešiojamuosiuose lopšiuose mažylių.

Daug kas netvėrė smalsumu apžiūrėti ir ne tik apžiūrėti, bet ir pasėdėti elektros kėdėje vilos rūsyje. Ir apgailestaudami, kad kėdė neprijungta prie elektros tinklo, stengėsi bent joje nusifotografuoti.

Nemažai šiauliečių  apsupo universiteto Gamtos mokslų fakulteto fizikų pristatomus elektros prietaisus: ir maži, ir dideli tiesiog džiūgavo, kai sukant paprasčiausią rankenėlę sublykčiodavo žaibas ir iškrova pradegindavo jų programėlėse degtuko galvutės dydžio skylutes...

Nuo neelektrinės muzikos iki gyvųjų eksponatų 

Kai kurie, matyt, nuolatiniai muziejaus lankytojai, iš karto rinkosi, kokias atrakcijas lankys: vieni skubėjo į retrokino salę „Kapitol“ žiūrėti biografinių filmų, kiti užėmė vietas koncertų salėje, kur turėjo koncertuoti pianistė Monika Sokaitė, atliekanti klasikinę praėjusio amžiaus pradžios muziką, ir šokiruoti savo performansais Šiaulių muzikai broliai Gintautas ir Kęstutis Gascevičiai su kolega Aurimu Povilaičiu.

Retai muziejus lankantieji, o kai kas gal ir pirmą kartą atėję į Ch. Frenkelio vilą pasinaudojo galimybe nemokamai apžiūrėti visas ekspozicijas ir tik šią vieną naktį dėl muziejaus budėtojų geranoriškumo paliesti vieną kitą eksponatą, šalia įspūdingiausiųjų nusifotografuoti arba šnektelti su gyvaisiais eksponatais - puošniomis senovinėmis sukniomis išsidabinusiomis damomis...

Nuo Sofoklio iki videoprojekcijos

Geltonojoje salėje nebuvo įmanoma nė uodui nosies įkišti - čia ištraukas iš antikinio tragiko Sofoklio kūrinių apie mitinę heroję Elektrą skaitė dramos aktorė Nomeda Bėčiūtė, vėliau su juoda it naktis suknia virtusi Marlena Ditrich - atlikusi nemirtingosios dainininkės šlagerius „Po žibintu“.

Prieš vidurnaktį  dar laukė „įelektrintos“ mados demonstracija ir vienišo smuiko garsų valanda, tačiau šiauliečių muziejuje skaičius nemažėjo, o atvirkščiai: jei kas ir išeidavo, tai po kiek laiko grįždavo su dar didesnėmis kompanijomis, o mokyklinio ir studentiško amžiaus jaunuolių artėjant vidurnakčiui daugėjo geometrine progresija.

Tad suprantama, kodėl pradėjus temti, po 22 valandos, kai ant vilos fasado buvo pradėtos rodyti videoprojekcijos - kadrai iš senų kino kronikų ir suskambo bravūriška XX amžiaus pradžios melodija, beveik visi lankytojai, pasipylę  į kitą Vilniaus gatvės pusę, kad geriau viską matytų, po pusvalandžio taip pat vieningai grįžo atgal. Matyt todėl, kad ko nors nepraleistų, o ne vien, kad pasigardžiuotų eiline karšto šokolado porcija.

Reikia prasmingų  renginių

Šeštosios muziejaus nakties Chaimo Frenkelio viloje dalyvių nuomonė - įvairaus amžiaus šiauliečiams reikia tokių prasmingų renginių savaitgaliais. Kad ir apie elektrą, kuri, beje, 1900 metais Šiauliuose ir buvo pirmą kartą įvesta, kai Chaimo Frenkelio odų fabrike buvo sumontuota dinamo mašina. 
 



 
Straipsnių peržiūros
94106791
Į viršų