Sveikos mitybos teorija: saikingumas, įvairumas, subalansavimas. O praktiškai pasirinkimas: kalnas daržovių ar truputėlis makaronų su sūriu.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Šiandien Europos šalyse organizuojami renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos mitybos principus (saikingumą, įvairumą, subalansavimą), nors ir kitomis dienomis, nepasakytumei, kad per mažai kalbama apie sveiką mitybą. Vienas dalykas – žinoti, kaip ir ką valgyti, o visai kas kita – tais principais vadovautis.

Juk neturinčiam asmeninio dietologo, kuris sudarytų individualų valgiaraštį, ir asmeninio virėjo, kuris supirktų tik sveikus produktus ir gamintų subalansuotą maistą, žmogui, kuris gyvena, kaip sakoma, tik iš algos ar pensijos, tenka kaip reikiant suktis, kad bent minimaliai tų sveikos mitybos principų galėtų laikytis.

Ir kaip tai pavyksta, paklausėme kelių šiauliečių.

Svarbiausia - saikingumas

Labai energinga septyniasdešimtmetė šiaulietė Jadvyga Urbonienė, daugiau kaip keturis dešimtmečius vadovavusi jauniesiems Šiaulių turistams ir kraštotyrininkams, sako, kad sveika yra tik saikinga mityba – svarbu nepersivalgyti. Tačiau nereikia nukrypti ir į kitą kraštutinumą – valgyti tik kokį vieną produktą, nes nėra tokio produkto, kuris būtų idealiai tinkamas arba visiškai netinkamas.

„Manyčiau, kad ir bet koks perdėtas domėjimasis maistu nėra normalus dalykas, - juokiasi Jadvyga Urbonienė. – Na, kaip ištisai gali galvoti tik apie tai, ką gali valgyti, ko – ne.“

Šiaulietė prisipažįsta nelabai ir paisanti deklaruojamų mitybos taisyklių, nes turinti savas. 

Pastaraisiais metais ji valganti tik savo pačios gamintą maistą, nors ir ne visada tuo pačiu metu. „Pusryčius valgau visada, - sako Jadvyga Urbonienė. - Bet ne košes, nes jos man nesuteikia sotumo. Mano pusryčiai turi būti sotesni – sumuštinis, kiaušinis, nes tik nejausdama alkio galiu rimtai dirbti ir man nesisuka galvoje mintys – o gal nubėgti į šaldytuvą.“

Ir pietus moteris gaminasi ne trijų patiekalų, o tik vieno – arba sriubą, arba antrąjį patiekalą. „Vakarienei valgau tai, kas liko nuo pusryčių ir pietų. Jei vakarais užsiimu tokiu darbu, tai galiu nieko daugiau nevalgiusi ir eiti miegoti. Tačiau jei po „Panoramos“ imu kino filmą žiūrėti, tai dar nuslenku į virtuvę pažiūrėti, kas skanesnio likę...“ - atvirai išsipasakoja sveikata nesiskundžianti Jadvyga Urbonienė.

Vakarienei - žalieji kokteiliai

Rasa Kauneckaitė, garsiosios vaikų vokalo studijos „Ro ko ko“ vadovė, teigia, kad ko jau ko, bet informacijos apie sveiką mitybą yra pakankamai, tik praktiškai panaudoti tas žinias ne visada pavyksta. „Negaliu pasakyti, kad savo mitybai visai neskiriu dėmesio, bet neturiu galimybių rimtai tuo užsiimti“, - pripažįsta šiaulietė. Tačiau ji stengiasi valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kuo mažiau – keptų patiekalų ir bulvių. 

Pusryčiai būtini – daržovės, vaisiai ir puodelis baltos kavos, jei nusimato itin aktyvi darbo diena – sumuštinis, kiaušinis. O štai pietus pavalgyti Rasa ne visada turinti laiko – tad užvalganti košės, avižinių dribsnių, varškės, bet jei pavyksta nueiti į kavinę ar valgyklą, pasirenkanti tai, ko jos organizmas tuo metu labiau nori.

„Vakarienei vien vaisių ir daržovių man neužtenka - valgau sumuštinius, daigintus grūdus su medumi, geriu žaliuosius kokteilius, kurie bent jau man suteikia labai daug energijos, - sako Rasa Kauneckaitė. - Kokteilius plaku su daug daug petražolių, kivio vaisiumi ir bananu“. O štai pakeisti petražolių žaliuosiuose kokteiliuose špinatais, nors tai sveikos mitybos specialistų rekomenduojama, ji nepataria: pirkti prekybos centre jie greit keičia spalvą ir skonį.

Ne visada pasiseka išvengti E

„Man atrodo, kad aš visą laiką sveikai maitinuosi: valgau tai, ko noriu, ir tai, kas man tinka, - sako Šiaulių jaunųjų technikų centro direktorius Jonas Vaičaitis. - Pusryčiai man turi būti visada ir sotūs. Tiesa, pietus valgau ne visada. Bet vakarienę apie 19 valandą – būtinai. Ji irgi turi būti soti. Na ir dar būna naktipiečiai likus valandai iki miego.“

Daugiausia Jonas Vaičaitis valgo namuose gamintą maistą, juolab kad augina ir ožką, ir triušius, ir vištas, tad turi natūralaus pieno, mėsos ir kiaušinių. Daržoves ir vaisius bei kitus ekologiškus produktus stengiasi pirkti iš gerai pažįstamų ūkininkų.

„Tačiau vis tiek kai ką tenka pirkti prekybos centruose, tai jau tada labai atidžiai žiūrime, kad produktuose nebūtų jokių E. Tik ne visada pavyksta jų išvengti. Kartais juk norisi paragauti ko nors nauja – tiesiog pabandyti. O kai pabandai, dažniausiai supranti, kad be reikalo, - pasakoja apie pirkimų ypatumus Jaunųjų technikų centro vadovas. - Tačiau tvirtai galiu pasakyti, kad niekada neperkame jokių energinių gėrimų, jokių kokakolų. Tik kavą. Bet taip jau priimta.“

Pripažįsta tik namų maistą

Ir gydytojas Gintaras Karalevičius pripažįsta, kad ir jam ne visada pavyksta laikytis sveikos mitybos principų ir taisyklių. „Per didelis darbo tempas. Tačiau mūsų šeima maisto produktus labai atsakingai renkasi: daržoves vertiname išaugintas draugų, giminių kaime - be pesticidų, kad ir nekokios išvaizdos. Prekybos centruose pirkdami produktus žiūrime, kad nebūtų jokių E ir priedų – tai pagrindinis dalykas. Mažėja mūsų šeimos racione ypač kiaulienos – valgome veršieną, jautieną. O vištieną perkame iš žinomų ūkininkų, - sako gydytojas. - Aš iš esmės tik namų maistą pripažįstu.

Man pusryčiai būtini, o vakarienė dėl darbo specifikos gerokai nusikelia. Papietauti stengiuosi, tik į namus ne visada spėju, tenka ir darbe pavalgyti.“

Nors kai kuriuose prekybos centruose yra lietuviškos produkcijos skyriai, kur galima už kiek didesnę kainą nusipirkti ekologiškų, natūraliai išaugintų daržovių ir kitko, Gintaras Karalevičius abejoja, ar tai garantuoja tų produktų deklaruojamą kokybę.

„Kita vertus, visko bijant prasideda kaip ir paranoja, - svarsto gydytojas. - Juk kasdien negausi tik ekologiškų produktų...“

Pavojus – kava ir arbata

Gydytojas Gintaras Karalevičius apskritai siūlo žmonėms labiau bijoti ne bulvėse ar agurkuose esančių nitratų, o visai kituose produktuose susikaupusių nuodų: „Mes galime gauti didžiausius nuodų kiekius ne per pas mus auginamus produktus, o per visai kitus“.

Pavyzdžiui, kavoje ir arbatoje. Ant šių produktų pakuočių nurodomas dvejų metų tinkamumo terminas, bet juk niekas nekontroliuoja, netikrina, kiek kavoje ir arbatžolėse yra pesticidų ir kitų chemikalų.

Procesu, kiek laiko kavos ir arbatos pakuotės yra sandėliuojamos, ar šie produktai nėra perpakuojami persiunčiant iš vienų Europos Sąjungos šalių į kitas, organizuojant akcijas, visai niekas nesidomi ir netikrina.

„O štai Lietuvoje tradiciškai rauginamų kopūstų ir agurkų nereikia užmiršti, - pataria gydytojas. - Tai labai geras konservavimo būdas – raugintose daržovėse labai žymiai iš esmės sumažėja nitratų kiekis. Todėl ta sena tradicija ir turėtų išlikti, nes pažiūrėkite, kokie mūsų seneliai buvo ilgaamžiai ir sveiki.“

Laikytis senelių mitybos tradicijų

Svarbiausia, teigia gydytojas Gintaras Karalevičius, atsižvelgti į savo senelių patirtį: jų mityba buvo tikrai subalansuota, o maisto racionas pritaikytas įvairiems darbams, todėl anos kartos žmonės buvo sveiki ir nenutukę.

„Mes, šiauriečiai, negalime valgyti to maisto, kurį valgo pietiečiai. Vaikai negali būti vegetarai, nes jiems reikalingi ir baltymai, ir riebalai, ir angliavandeniai, - sako gydytojas. - Žmogaus organizmas pats pasiima tai, ko jam reikia. Pavyzdžiui, kodėl nėščioms moterims keičiasi ir skonis, ir racionas. O todėl, kad besivystantis vaikutis reikalauja būtent jam reikalingų medžiagų, produktų. Todėl ir mums reikia įsiklausyti į savo organizmus. Ir reikia valgyti tai, ką mūsų seneliai valgė – tai mūsų genuose.“

Kadangi dabar mažėja fizinio darbo, tai reikia mažiau ir sotaus maisto – juk ir seneliai ne kasdien cepelinus bei rūkytą mėsą valgė, o tik per šventes ar darbymetį.

„Tačiau dabar savo mityba mes susirūpiname tik tada, kai atsiranda sveikatos problemų, - apibendrina gydytojas. - Tik, deja, jokių stebuklingų ir visiems tinkančių dietų nėra, nes kiekvieno žmogaus medžiagų apykaita yra skirtinga: liesas gali suvalgyti kalnus ir nestorėti, storulis - trupinius ir priaugti svorio. O ir kalnas daržovių trupučiui makaronų gali prilygti. Tad kiekvienas žmogus turėtų protingai sau prisiderinti maistą.“


 
Straipsnių peržiūros
94543943
Į viršų