Romualdas BALIUTAVIČIUS

Šiaulių vokiečių bendrija susikūrė 1993 metais. Pasak jos pirmininkės Ilonos Karinauskienės, dabar mieste gyvena 21-oji, 22-oji bei 23-ioji vokiečių karta – seneliai, tėvai ir vaikai. Iš viso bendrija Šiauliuose turi 42 narius. Veikla: vykdomas kultūrinis darbas, tęsiamos senelių tradicijos.

Negalėjom nepaklausti pašnekovės, nuo kada skaičiuojamos Lietuvoje gyvenančių vokiečių  kartos. Pasirodo, pradžia  buvusi prieš 600 metų, Vytauto Didžiojo laikais, kai pirmieji vokiečiai atvyko gyventi į Lietuvą.

Dauguma Šiaulių vokiečių  bendrijos narių gimė ir užaugo Lietuvoje. Kiti buvo išvykę, tačiau ir vėl sugrįžo. I. Karinauskienės nuomone, taip pasireiškia gimtinės trauka. Bendrija palaiko ir plėtoja kultūrinius ryšius su  Vokietijoje gyvenančiais tautiečiais. Aušros alėjoje įsikūrusią Šiaulių vokiečių bendriją dažnai aplanko svečiai iš užsienio.

Sukilėlių kalnelis, pasak miesto istorijos žinovo V. Purono, jau ne kartą yra tapęs masinių laidojimų vieta. Po Pirmojo pasaulinio karo, Vokietijos pinigais ir iniciatyva čia buvo pastatytas paminklas. Antrojo pasaulinio karo metais šioje vietoje palaidota apie 300 vokiečių karių.  Vėliau, atėję rusai paminklą nugriovė, o kapinių vietoje sumanė įrengti šokių aikštelę, tik, va, lietuvaitės nė už ką nėjusios ten šokti. Atgavus Nepriklausomybę buvusių kapinių vietoje atidengta memorialinė lenta.

Elfridė Heimrot gyvena Vokietijoje. Į Šiaulius ji atvyksta jau nebe pirmą kartą: karo metais čia žuvo ir buvo palaidotas jos 21-erių metų brolis. Pasak vokiečių bendrijos pirmininkės Ilonos Karinauskienės, kario atminimą jo žūties dieną - vasario mėnesį - pamini ir bendruomenės nariai padėdami gėlių.

Vokietis Fridrichas Šinlė  į Lietuvą atvažiuoja jau nebe pirmą kartą. Domisi Lietuva, jos miestais, mūsų gyvenimu bei kultūra. Ir paskutiniojo vizito metu iš Šiaulių jis netrukus išskubėjo į Kauną – susipažinti su dar vienu - antruoju pagal dydį Lietuvos miestu, dar vadinamu Laikinąja sostine.

Karo metais F. Šinlė pakliuvo į nelaisvę rusams. Pokariu, kaip belaisvis, jis drauge su kitais atstatinėjo Šiaulius - dirbo cementovežio vairuotoju. Taigi su mūsų miestu jį sieja ne vien tik prisiminimai. Atvykęs F. Šinlė skuba pasivaikščioti miesto gatvėmis, pereiti pėsčiųju bulvaru. Pasak jo, daug kas čia pasikeitė, o jo kažkada statytų ir atstatinėtų pastatų fasadų jau ir atpažinti nebegalima. Bėga nesugrįžtantis laikas, keičiasi žmonės, keičiasi ir miesto veidas...

Neseniai Šiaulių vokiečių bendrijoje lankėsi 23 asmenų delegacija iš Vokietijos. Pasak  vokiečių išeivių iš Lietuvos draugijos finansininko pono Klauso Fuchso, delegacijos sudėtyje - įvairių Vokietijos žemių atstovai. Kelionės tikslas – gilinti kontaktus su Lietuvoje gyvenančiais vokiečiais. Į dienotvarkę taip pat įtrauktas susitikimas su šalies Vyriausybės atstovais Vilniuje, kur bus aptarta, kaip gilinti tarpusavio ryšius ir gerinti šios tautinės mažumos gyvenimą Lietuvoje.

„Tai ne vien kultūrinis, bet ir dalykinis mano vizitas į Lietuvą, kurioje anksčiau esu svečiavęsis jau tris kartus, tame tarpe ir kaip privatus asmuo”, - kalbėjo ponas K. Fuchsas.

Vizito metu, numatyta aplankyti visas Šiauliuose esančius vokiečių kapus, padėti gėlių, pagerbti mirusiųjų atminimą Sukilėlių kalnelyje, senosiose evangelikų kapinėse. Po to laukė susitikimas Šiaulių evangelikų reformatų bažnyčioje su vietos bendruomenės nariais bei kunigu R. Pukiu.