Zita KATKIENĖ

Parduotuvių  šaldytuvuose lenkiška, olandiška ar vokiška kiauliena, jautiena tampa lietuviška.  Importuota mėsa gerokai pigesnė, tačiau prastesnio skonio ir kitomis savybėmis nusileidžia lietuviškai, tad panašu, kad prekiautojai gudrauja vengdami mėsos kilmę išduodančių etikečių. 

Turguje Lietuvoje užaugintų gyvulių mėsa – retenybė, tačiau sunkiai įkandamos „importinės“ galima prisipirkti ir kai kuriuose prekybos centruose.

Karštyje pirkti mėsą, kiekvienas žino, rizika, nes ji gali būti ir nešviežia. Todėl svarbu žinoti, ne tik kada mėsa pristatyta į parduotuvę, bet ir kokioje šalyje ji pagaminta. Šiaulietis Liudas kreipėsi į redakciją, nes parduotuvėje „Rimi”, įsikūrusioje Tilžės g. 109 esančiame pramogų ir prekybos centre, jam nepavyko išsiaiškinti, iš kokios šalies atvežta skerdiena prekiaujama šioje parduotuvėje.

„Aš paklausiau pardavėjos, kokios šalies skerdiena išdėliota šaldytuve”, - pasakoja šiaulietis pasipiktinęs ne tiek dėl to, kad mėsa nebuvo paženklinta - etiketėje nenurodyta mėsos kilmės šalis. Labiausiai papiktino pardavėjos abejingumas, nes ji, paprašyta atsakyti į paprastą klausimą, abejingai atrėžė: „Mes prekiaujame tik lenkiška mėsa, tai nėra čia ko rašinėti - viskas visiems aišku”. 

Pirkėjas įsitikinęs, kad jei jau pažeidinėja nustatytą tvarką, tai nors tegu mandagiai su pirkėju kalba. „Nors apsimestų, kad pamiršo užrašyti, atsiprašytų... Juk visi, kas dirba, suklysta”, - piktinasi šiaulietis.

„Šiaulių naujienos” vartotojo skundą perdavė Maisto ir veterinarijos tarnybai. Vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Daiva Vestenhoefer dėl vartotojo pranešimo apie galimus šviežios mėsos ženklinimo pažeidimus kreipėsi į UAB „Rimi Lietuva”, kur buvo atliktas patikrinimas.

Inspektorė  pranešė „Šiaulių naujienoms, jog pranešimas pasitvirtino: šviežia mėsa gaunama iš Lietuvos įmonių, tačiau ne visos šviežios mėsos kilmė yra lietuviška. „Dalis vitrinoje esančios mėsos - iš Lenkijos ir Belgijos”, - sako inspektorė.

Deja, kainų  etiketėse nurodyta kilmė tik Lietuvos įmonių, iš kurių  pirkta mėsa. Visai nenurodyta kilmės šalis pjaustytai kiaulienos nugarinei su kaulu, kiaulienos sprandinei be kaulo, kiaulienos šoninei su kaulu ir be kaulo, smulkintai jautienai. Dėl nustatytų pažeidimų įmonei surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas. Įmonei nurodyta nedelsiant pašalinti trūkumus ir užtikrinti reikiamos informacijos pateikimą.

Pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus, pasak inspektorės D. Vestenhoefer, išsami informacija apie kilmės vietą yra privaloma  tuo atveju, jei tokios informacijos nepateikus pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės. Pirkėjams informacija gali būti nurodoma kainų etiketėse arba kitoje pirkėjui matomoje vietoje. Be to, kainų etiketėje privaloma informuoti pirkėją apie parduodamo maisto produkto pavadinimą. Jei maisto produktai yra fasuoti, būtina nurodyti grynąjį kiekį, minimalų tinkamumo vartoti terminą, visas specialias laikymo arba vartojimo sąlygas. Prekiaujant jautiena iki 12 mėnesių amžiaus, privalu nurodyti gyvulio amžių skerdimo metu. Prekiaujant smulkinta mėsa reikia nurodyti riebumo procentą.

Visa ši informacija, pasak inspektorės, svarbi ir vartotojui, ir tikrintojui. O svarbiausia - parduodamos mėsos kokybei užtikrinti. Pirkėjas juk turi turėti ne tik galimybę rinktis, bet ir žinoti, ką renkasi.

Ne tik profesionalūs virėjai, bet gaminantieji maistą namuose seniai pastebėjo, kad lenkiška ar vokiška kiauliena, lenkiška ar ispaniška jautiena savo skoninėmis ir kitomis savybėmis gerokai skiriasi nuo lietuviškos. Pavyzdžiui, iš vokiškos kiaulienos pagaminti šašlykai nebus tokie sultingi ir minkšti, kaip iš lietuviškos.

Dažnai importuotos mėsos galima nusipirkti ir apsigavus dėl lietuviškų etikečių. Dažnas pirkdamas pigią fasuotą „akcijinę“ mėsą pasikliauna lietuviškų įmonių pavadinimais ir nebeskaito, iš kokios šalies mėsa atvežta. Dažniausiai tokia pigi mėsytė – atvežtinė.