Po Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (LŽLEK) sprendimo pripažinti du bene didžiausius nacionalinius dienraščius neetiškais ir dėl to jiems nubraukti PVM lengvatas, kilo ažiotažas. Vienas dienraštis viešai pareiškė, kad šalies valdžia bijo žodžio laisvės ir siekia susidoroti su jai nepalankia žiniasklaida. Į kilusią sumaištį operatyviai sureagavo ir Teisingumo ministerija. Tačiau kiti žiniasklaidos atstovai įsitikinę – jeigu leidinys sugebėtų dirbti etiškai, jokio ažiotažo nebūtų kilę.
Mindaugas LAURINAITIS
Pripažino neetiškais
Kaip ELTA jau skelbė, pastaruoju metu LŽLEK neetiškais pripažino du didžiausius nacionalinius dienraščius „Lietuvos rytą“ ir „Respubliką“, rašiusius apie nacionalizuoto banko „Snoras“ aferas bei šio banko bankroto administratorių Nylą Kuperį bei jo pirmtaką Saimoną Friklį. LŽLEK per du posėdžius vien „Respubliką“ nubaudė 11 kartų.
Balandžio pabaigoje LŽLEK dienraštį „Respublika“ priskyrė profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams galioja 21 proc., o ne lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, kuris taikomas daugumai laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių. Be to, leidinį pripažinus neetišku, jam neleidžiama dalyvauti valstybės institucijų viešuosiuose pirkimuose, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas tokiam leidiniui negali skirti lėšų.
Į tokius LŽLEK sprendimus „Respublika“ sureagavo aštriai – paskelbė, kad šalies valdžia siekia susidoroti su jai nepalankia žiniasklaidos priemone, o mokestinės lengvatos praradimas dienraščiui reiškia stiprų finansinį smūgį. Ketvirtį amžiaus gyvavęs dienraštis nusprendė tapti savaitraščiu.
Kyla nepasitikėjimas
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius dienraščiui „Šiaulių naujienos“ tvirtino, kad reikėtų kalbėti ne apie tai, kad kažkas negaus mokestinių lengvatų, bet apie tai, ar leidinys sugeba dirbti etiškai. Pasak D. Radzevičiaus, minėtą dienraštį finansinės problemos kamavo jau seniai, juo nepasitikėjo ir verslas, o LŽLEK sprendimas dėl etikos pažeidimų bei paties leidinio pareiškimai galėjo būti tik siekis parodyti save kaip auką.
„Žinoma, norėtųsi, kad jokiam leidiniui nereikėtų prieiti prie tokios situacijos, bet tokių LŽLEK sprendimų dėl etikos pažeidimų kitiems leidiniams būta ir praeityje. Kiekvieno leidinio redaktorius privalo rizikuoti. „Respublikos“ atvejis simptominis. Jau iki tol šio dienraščio finansiniai rezultatai buvo prasti, stipriai krito tiražas. Pagal „Transparency international“ atliktus tyrimus, kurie šalies leidiniai dirba skaidriai, ar verslas jais pasitiki, nustatyta, kad verslas „Respublika“ nepasitiki. Tai turi įtakos reklamos užsakymams, finansiniams rezultatams“, - mano D. Radzevičius.
Vyksta konkurencija
Pasak LŽS pirmininko, prieš ketvirtį amžiaus įsteigtas dienraštis „Respublika“ tuo metu buvo išskirtinis leidinys. Jame kurį laiką teko dirbti ir pačiam D. Radzevičiui, tačiau jo nuomone, leidinys turi rodyti pagarbą skaitytojams, dirbti kokybiškai bei įdomiai. Ypač spausdintinė žiniasklaida, kadangi ji yra mokama ir konkuruoja su nemokamai prieinama informacija interneto portaluose.
„Vyksta didžiulė konkurencija tarp spausdintos mokamos žiniasklaidos, bet vienas šalies savaitraštis sugebėjo padidinti savo tiražą. Tai rodo, kad dirbant kokybiškai galima sudominti skaitytojus. Žiūrint iš prenumeratorių pusės, pats prenumeruoju kelis leidinius, kuris prenumeratorius norėtų iš anksto visiems metams sumokėti nemažą sumą už prenumeratą, jeigu leidinys dirba abejotinai“, - įsitikinęs D. Radzevičius.
Sureagavo ministerija
Į kilusį ažiotažą operatyviai sureagavo Teisingumo ministerija, išplatinusi pranešimą apie tai, kad ministras Juozas Bernatonis inicijavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus, kurį priėmus būtų panaikinta galimybė privačių subjektų sudaromai LŽLEK cenzūruoti spausdintas žiniasklaidos priemones. Ministras kviečia komisiją iki tol, kol atitinkami pakeitimai bus priimti, susilaikyti nuo nepagrįsto pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimo spaudos leidiniams, skelbiama išplatintame pranešime.
Taip pat nurodoma, kad etika yra abstrakti sąvoka, o žiniasklaida negali būti papildomai apmokestinama dėl etikos pažeidimų. Ministrui kyla pagrįstų abejonių dėl tokio reglamentavimo atitikimo svarbiausiam Lietuvos Respublikos įstatymui – Konstitucijai, kuri garantuoja žodžio laisvę ir užtikrina, kad tik teismas galėtų priiminėti sprendimus, pagrįstai ribojančius kertines visuomenės teises, rašoma ministro patarėjo viešiesiems ryšiams Sergėjaus Tichomirovo išplatintame pranešime.
Įprasta, kad pranešimus parengia ministro patarėjai viešiesiems ryšiams, ministras tik padeda parašą. LŽS pirmininko D. Radzevičiaus nuomone, teisingumo ministras galėjo būti suklaidintas, juo labiau kad patarėjas S. Tichomirovas anksčiau dirbo būtent dienraščio „Respublika“ žurnalistu, o spaudos leidybą reguliuoja ne Teisingumo, bet Kultūros ministerija.
Pašnekovui abejonių kelia ir tai, kad ministras J. Bernatonis kažkodėl eskaluoja nacionalinių dienraščių problemą, bet tarsi užmerkė akis prieš kitą su žurnalistine etika prasilenkiantį leidinį „Mano Druskininkai“, kurio leidyba rūpinasi J. Bernatonio bendrapartiečio Ričardo Malinausko vadovaujama Druskininkų rajono savivaldybė, tiksliau – jos padalinys Švietimo centras. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dar pernai svarstė skundus dėl minėto leidinio.
Baudas skirtų teismas
Dienraščio „Šiaulių naujienos“ kalbintas Teisingumo ministerijos atstovas S. Tichomirovas paprašė į klausimus atsakyti raštu ir atsiuntė oficialią ministerijos poziciją. Kaip nurodoma ministro patarėjo atsiųstame laiške, nors pagrindinė institucija, kuri kuruoja spaudos reikalus, yra Kultūros ministerija, bet šiuo atveju kalbama apie platesnį dalyką. „Mes kalbame apie žiniasklaidos laisvę, kuri yra neatsiejama kiekvienos demokratinės valstybės vertybė. Matydamas esamą situaciją ir tai, kokias problemas žiniasklaidai gali sukurti komisijos sprendimai, teisingumo ministras supranta, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas neatidėliotinai, todėl dar šią savaitę kaip Seimo narys jis registruos įstatymo pakeitimą“, - nurodoma atsiųstame atsakyme.
Taip pat nurodydama, kad tik teismas galėtų priimti sprendimus, pagrįstai ribojančius kertines visuomenės teises, ministerija siekė atkreipti dėmesį, jog anksčiau minėti komisijos sprendimai dėl etikos pažeidimų žiniasklaidos priemonėms kainuoja milijonus litų. „Etika apskritai yra pernelyg subjektyvi sąvoka, kad ja remiantis galima būtų spręsti, kuri žiniasklaidos priemonė kokio dydžio mokesčius mokės, todėl siūloma apskritai atsisakyti PVM tarifo diferencijavimo vadovaujantis etikos normomis. Jeigu yra poreikis, galima nustatyti atsakomybę už etikos pažeidimus per baudas, kurias turėtų skirti teismas, tačiau ne per mokesčio tarifo dydį“, - pažymi ministerija.
Nepagrįstos spekuliacijos
D. Radzevičiaus išsakytas mintis ministerijos atstovai pavadino insinuacijomis, kurios nepagrįstos jokiais faktais. LŽLEK tinklalapyje nėra pateikta informacija apie kokių nors kitų leidinių, išskyrus dienraščius „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“, priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai per pastaruosius metus (o šie sprendimai galioja vienerius metus), nurodo ministerijos atstovai, komentuodami „Mano Druskininkai“ atvejį.
Konkrečiai D. Radzevičiaus išsakytas mintis dėl teisingumo ministro patarėjo S. Tichomirovo, kaip buvusio „Respublika“ žurnalisto galimą įtaką ministrui dėl susidariusios situacijos, pats S. Tichomirovas pavadino nepagrįstomis spekuliacijomis. „Visas Teisingumo ministerijos rengiamų pranešimų spaudai, kuriuose yra cituojamas ministras, turinys yra derinamas asmeniškai su ministru“, - atsakė S. Tichomirovas.
