Nors erkės perneša infekcijas vasarą, neretai šie voragyviai nubunda dar kovo mėnesį. Laimė, kad šio prasidėjusio erkių aktyvumo sezono metu užsikrėtusių erkiniu encefalitu ar Laimo liga asmenų Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose dar neužregistruota, tačiau saugotis erkių būtina, nes skaičiuojama, jog maždaug 0,5-4 proc. gyventojų erkinis encefalitas baigiasi mirtimi, dar per trečdalis ne visiškai pasveiksta, išlieka nervinės sistemos sutrikimai – jautrumas, galvos skausmai, miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Pavojus – miške
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Milda Baranauskienė teigia, kad Šiaulių apskrities gyventojams dažniausiai infekuotos erkės įsisiurbia būnant miške, nemažai - ir gyvenamosiose vietose, soduose.
Dažniausiai susirgusieji kaip užsikrėtimo vietas nurodo Salduvės, Centrinį ir Dainų parkus, Kužių, Bubių, Šaukėnų, Tytuvėnų, Pakražančio, Klovainių seniūnijų, Grinkiškio, Kuršėnų, Papilės apylinkių miškus.
Pasak M. Baranauskienės, erkių aktyvumo sezonas šiais metais prasidėjo anksti – kovo 14 dieną Šiaulių miesto Salduvės parke jau aptikta aktyvių erkių. Tikėtina, kad erkės aktyvios išliks iki pirmųjų šalnų lapkričio mėnesį, o esant švelnesnėms klimatinėms sąlygoms aktyvumo periodas gali ir pailgėti.
Erkių, kurios mėgsta drėgmę ir šilumą, galima aptikti ne tik miškuose, bet ir miesto žaliuosiuose plotuose. Todėl specialistė siūlo poilsiui pasirinkti atvirą, saulėtą aikštelę, o gulėti ar sėdėti ant žolės nepasitiesus kilimėlio ar antklodės nepataria, nes erkių gausu būtent ten, kur aukšta nenupjauta žolė, pernykščiai lapai, šakų krūvos.
Tam, kad erkių būtų išvengta, M. Baranauskienės teigimu, būtina nuolat tvarkyti aplinką: reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles, tvarkyti poilsio, pasivaikščiojimo, sporto, vaikų žaidimų vietas.
Efektyvi apsauga – skiepai
Siekiant išvengti šių mažų voragyvių įkandimų ir jų platinamų ligų, tikslinga naudoti įvairiapusę apsaugą nuo erkių. Visuomenės sveikatos specialistai pataria žmonėms būti atidiems ir naudotis visiems prieinamais apsisaugojimo būdais: vykstant į gamtą pasirūpinti tinkama apranga, kad kuo mažiau būtų atvirų kūno vietų. Drabužiai turėtų būti šviesūs, kad lengviau būtų galima pastebėti ropojančią erkę. Nepamiršti reikėtų ir repelentų (erkes atbaidančios priemonės). Jų poveikis trumpalaikis, todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus.
Erkiniu encefalitu užsikrečiama ne tik per erkių įsisiurbimus, bet ir geriant nepasterizuotą karvių ar ožkų pieną.
„Išvengti erkinių susirgimų padeda skiepai. Ypač rekomenduojama pasiskiepyti miško darbininkams, žmonėms, mėgstantiems poilsiauti miške. Skiepai nuo erkinio encefalito yra neatlyginami iš valstybės biudžeto, imunoprofilaktikos kainą ir apmokėjimo tvarką nustato skiepijimus atliekanti įstaiga. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus. Jaunesnio amžiaus vaikai skiepijami išskirtinais atvejais. Skiepytis patartina ir keliaujant į endemines teritorijas - šalis, kuriose erkinio encefalito virusas yra plačiai paplitęs: Austriją, Latviją, Estiją, Vokietiją, Rusiją, Skandinavijos šalis ir kitas“, - sako sveikatos specialistė.
Kad organizmas pasiruoštų apsaugai nuo erkinio encefalito viruso, pasak M. Baranauskienės, geriausia yra pradėti skiepytis žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol erkės dar neaktyvios ir nėra užsikrėtimo pavojaus. Tuomet yra taikoma įprastinė skiepijimo schema. Nesuskubus pasiskiepyti iš anksto, šiltuoju metų laikotarpiu, kada erkės jau yra aktyvios, taikoma pagreitintos vakcinacijos schema. Tačiau vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites po pirmosios dozės suleidimo. Skiepai garantuoja apsaugą nuo erkinio encefalito praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo.
Prieš skiepijantis, kaip ir bet kokiomis kitomis vakcinomis, nepriklausomai nuo amžiaus, pirmiausia reikia pasitarti su šeimos gydytoju. Tačiau kol kas pasiskiepyti galima tik nuo erkinio encefalito, nes nuo Laimo ligos vakcinos nėra, tačiau susirgus yra taikomas specifinis gydymas, kurį laiku pradėjus – pasveikstama.
Ištraukus erkę būtina atidi priežiūra
Kadangi besisiurbdama erkė išskiria nuskausminamųjų ir kraujavimą stabdančių medžiagų, daugelis iš karto įsisiurbusios erkės nė nepastebi. Todėl medikai primena, kad būnant gamtoje labai svarbu kuo dažniau apsižiūrėti ir tikrinti vaikus, ar nesimato ant jų odos ropojančių ar jau prisisiurbusių erkių.
Aptikus erkę, būtina kuo skubiau ją ištraukti. Jei erkė nepastebima ilgesnį laiką, kyla pavojus, kad per žaizdą pateks ligos sukėlėjas. Medikai primena, kad reikia pasistengti erkės nespausti, netepti riebalais, o pincetu sučiupti erkę kuo arčiau jos galvos ir sukamuoju judesiu truktelėti atgal. Po to apiplauti žaizdelę vandeniu, muilu ar dezinfekcinėmis priemonėmis. Jei po 1-4 savaičių apie žaizdelę, kuri atsirado po erkės įsisiurbimo, atsiranda odos išbėrimas, ne mažesnis kaip 3 centimetrų diametro, ir plinta toliau – tai būtina kuo skubiau kreiptis į medikus, nes šis simptomas būdingiausias boreliozei.
Be išbėrimų gali atsirasti nervų sistemos pakenkimo simptomų: nuovargis, galvos skausmai, pykinimas, svorio kritimas, nugaros skausmai. Taip pat neretai pasireiškia stambiųjų sąnarių skausmai, tinimai.
Kur kas sunkesnis kitas erkių pernešamas susirgimas – erkinis encefalitas. Praėjus 2-3 savaitėms po erkės įkandimo žmogus pajunta simptomus, panašius į gripo: galvos skausmą, karščiavimą, viso kūno skausmą, kurie užtrunka apie savaitę. Vieniems liga tuo ir pasibaigia, tačiau kas trečiam užsikrėtusiajam erkinio encefalito virusas pasiekia smegenis bei jų dangalus, todėl atsiranda stiprūs galvos skausmai, svaigimas, vėmimas, kaklo rigidiškumas, karščiavimas. Nereti sunkūs liekamieji reiškiniai.
