Vyskupijos statybose darbo surado ir vyskupo Eugenijaus Bartulio giminaitis, o ūmai pabrangusiomis statybomis susirūpino vokiečių katalikai, apmokantys sąskaitas. Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Mykolas DEIKUS
Darbo Šiaulių vyskupijos kurijos statybose pakanka ir Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio giminei. Statybas finansuojantys vokiečių katalikai ne juokais susirūpino didėjančiomis sąskaitomis ir siunčia į Šiaulius tikrintojus. O paveldosaugininkai nerimauja, kad stringant statyboms nebūtų naudojami Tytuvėnų bažnyčios atstatymui skiriami draudimo ir valstybės pinigai.
Atlieka techninę priežiūrą
Šiaulių miesto architektų bendruomenėje jau senokai sklando kalbos, esą miestiečiams nepasitenkinimą keliančios Šiaulių vyskupijos kurijos statybose darbo suradęs ir vyskupo E. Bartulio giminaitis – sūnėnas, įgijęs architekto specialybę.
Bendrovės „Vakarinis fasadas“ projektų vadovas, architektas Darius Jakubauskas teigia, jog minimas žmogus kurijos projekto nebraižė. „Nėra nė piršto pridėjęs“, - sako Šiauliuose gerai žinomas architektas, projektavęs ir pietinio miesto rajono bažnyčią. D. Jakubauskas teigia vengiąs panašių dalykų, nes norįs, kad darbas būtų atliktas gerai.
Tačiau D. Jakubauskas patvirtino, kad vyskupo giminaitis statybose atlieka priežiūrą.
Abu – kauniečiai
Susisiekti su vyskupu E. Bartuliu nepavyko. Mobiliojo ryšio telefonu atsiliepęs vyras piktai pareiškė, kad atsibodo nuolatinės vyskupo paieškos – prieš kelerius metus telefono numeris priklausė E. Bartuliui.
Redakcijos žiniomis ir vyskupas E. Bartulis, ir statybose plušantis jo giminaitis abu yra kauniečiai. Pats vyskupas gimęs neturtingų darbininkų šeimoje – Kauno Šančių rajone.
Statybos brangsta
Nors vyskupijos kurija – ne Savivaldybės įstaiga, tačiau ir jai nesvetimos statybų metu didėjančios kainos. Dar praėjusių metų rudenį pats vyskupas E. Bartulis Šiaulių politikams užsiminė, kad lapkričio mėnesį statyboms gali pritrūkti pinigų.
Statybos nenutrūko, tačiau jas finansuojantiems vokiečių katalikams kilo klausimų, kodėl ženkliai didėja sąskaitos. Aiškintis situacijos vokiečiai jau skuba į Šiaulius.
Politikai pažadėjo, bet netesėjo
Kad statybos brangsta, patvirtino ir architektas D. Jakubauskas. Jo žodžiais, keli objektai brango po kelis šimtus tūkstančių litų. Pavyzdžiui, reikia įrengti lietaus kanalizaciją, nuvesti ją iki senųjų miesto laidojimo namų, brango metalas, statybinės medžiagos.
Pasirūpinti vadinamąja gerove – lietaus kanalizacija – vyskupui žadėjo Šiaulių savivaldybės politikai, tačiau pažadas liko neištesėtas.
D. Jakubausko žodžiais, statybos pabrango leistinose ribose ir nekainuos daugiau kaip 7 milijonus litų.
Atidarymas – dar negreit
Architektas D. Jakubauskas negali tiksliai įvardyti, kada bus baigta vyskupijos kurijos pastato statyba. Šiuo metu montuojami langai, Ispanijoje „pjaustomos“ specialios, baltos spalvos akmens masės plokštės, kuriomis bus padengtas pastato fasadas.
Sutvarkyti fasadą žadama iki šių metų liepos – to esą prašiusi TAFISA žaidynėms besirengianti Šiaulių miesto valdžia. Vidaus darbai gali užsitęsti ir iki lapkričio mėnesio.
Pagarsėjo statybomis
E. Bartulis yra dirbęs Kelmės, Radviliškio vikaru, vadovavo kunigų seminarijai, o nuo 1997-ųjų vadovauja tais pačiais metais įkurtai Šiaulių vyskupijai.
Šiauliuose E. Bartulis pagarsėjo kaip vyskupas-statytojas. Šiaulių „Akropolio“ statytojams pardavus senąją bažnyčią, pietiniame miesto rajone, Dainuose, iškilo Šv. Mergelės Marijos bažnyčia.
Dar nepabaigus statyti vyskupijos kurijos, naują bažnyčią planuojama suręsti šalia Kryžių kalno. Šios bažnyčios statyboms priešinasi patys tikintieji, teigiantys, jog tai pakenks Kryžių kalno unikalumui. Tačiau visuomenės nuomonės, kaip ir statant vyskupijos kuriją, kuri užgožė Šiaulių katedrą, nepaisoma.
Dar viena bažnyčia planuojama Šiaulių miesto Lieporių mikrorajone. Platūs vyskupijos kurijos užmojai nerimą kelia paveldosaugininkams, kurie baiminasi, kad šiems planams nebūtų panaudoti nežinia kodėl delsiamos gelbėti gaisro nusiaubtos Tytuvėnų bažnyčios pinigai.
