Šv. Jurgio bažnyčioje saugos sistema įrengta, bet ją verkiant reikia atnaujinti. Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Nepakankamas dėmesys priešgaisrinei saugai kainuoja brangiai. Tai parodė neseni įvykiai Tytuvėnų bažnyčioje, kada dėl aplaidumo ir nepriežiūros sudegė neįkainuojamos meno vertybės, nukentėjo kultūros paveldas. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybos specialistai teigia, kad nebeturi įgaliojimų eiti ir „skaldyti galvų” už pažeidimus. Jų įpareigojimai baigiasi ten, kur prasideda kultūros paveldo apsauga, kuri nenumato tinkamos priežiūros. Todėl tik dangaus valioje likusios Šiaulių katedra, šv. Jurgio bažnyčia ir kitos bažnyčios gali bet kada sulaukti panašaus likimo kaip ir Tytuvėnų bažnyčia.
Tarnybos yra bejėgės
„Šiaulių naujienų“ redakcijos kalbinti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybos viršininkas Kęstutis Glazauskas ir vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis tikino, kad jų tarnyba kas dvejus metus tikrina bažnyčias ir randa įvairių pažeidimų: dėl žaibosaugos priežiūros, kartais vėluojama užpildyti gesintuvus, užfiksuojami varžos matavimų svyravimai. Pavasarį tarnyba prašo vyskupijos, kad ji informuotų tikinčiuosius apie žolės deginimo pavojų. Specialistų teigimu, vyskupija stengiasi atsižvelgti į jų tarnybos pasiūlymus, tačiau tarnyba yra bejėgė ką nors padaryti, ypač tuose pastatuose, kurie yra priskiriami kultūros paveldui. Kaip kad Šiaulių katedra, šv. Jurgio bažnyčia ar apdegusioji Tytuvėnų bažnyčia. Taip yra dėl to, kad pagal dabar galiojančius kultūros paveldo apsaugos reikalavimus yra draudžiama daryti kokius nors pakeitimus pačiam pastatui: netgi įvesti signalizaciją ar dūmtraukius. Gaisrinės saugos tarnyba gali įsikišti tik atliekant kapitalinį remontą, kuris turi būti atliekamas pagal visus tuo metu galiojančius reikalavimus. Taip buvo padaryta prieš keletą metų tvarkant katedros stogą, statant naują Šv. Mergelės Marijos bažnyčią pietiniame rajone, kurioje buvo įrengta priešgaisrinė signalizacija, dūmų detektoriai, medinės perdangos impregnuotos ugniai atspariomis medžiagomis.
Atsakomybė - tik nuo sąmoningumo
Kalbant apie seniau statytus statinius, pagal dabar galiojančius įstatymus jų priežiūra ir sauga priklauso nuo pastato savininko atsakomybės ir sąmoningumo. K. Glazauskas pasakojo, kad jų tarnyba priversta tokių pastatų savininkus pasirūpinti tinkama apsauga negali, net jeigu mato, kad pastate nėra įrengta signalizacija arba mediena nėra impregnuota ugniai atspariomis medžiagomis. Jeigu pastato savininkas yra sąmoningas, jis pasirūpins tinkama jo apsauga, atras reikiamų lėšų. Pasak specialisto, priešgaisrinė signalizacija yra įrengta katedros katilinėje, bet pagal šiandienos reikalavimus reikėtų dar dviejų išėjimų, tačiau tai reikštų pastato konstrukcijos pakeitimą, kuris yra negalimas dėl pastatui priskiriamo kultūros paveldo objekto statuso. Pasak abiejų specialistų, šios bažnyčios yra saugios, kiek tai leidžia dabartiniai įstatymai, bet neslėpė, kad sauga galėtų būti geresnė.
Signalizacija - nebūtinai veikianti
G. Zonis atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu pagal galiojančias taisykles pastato savininkai nėra įpareigojami įrengti veikiančią dūminę signalizaciją. Ją įrengti yra reikalaujama, tačiau jau paties savininko asmeninis reikalas, ar ta signalizacija bus įjungta. Tad tokiu atveju, ar signalizacija bus, ar jos nebus, nėra jokio skirtumo, nes ji neprivalo būti įjungta. Specialisto teigimu, Tytuvėnų bažnyčioje signalizacija buvo įrengta, bet į tinklą neįjungta, todėl gaisro metu nesuveikė. Tytuvėnuose buvo surinktos ir be jokios tvarkos saugomos meno vertybės. Kai kurios buvo vienetinės ir gaisras jas sunaikino. Nepavyko sužinoti, ar signalizacija įrengta Šiaulių katedroje.
Apsauga veikia puikiai, bet ją reikės atnaujinti
Susisiekti pavyko tik su šv. Jurgio bažnyčios klebonu Egidijumi Venckum, kuris tikino, kad bažnyčioje tiek dūminė, tiek judesio signalizacijos yra ir jos veikiančios. Bažnyčia esanti saugi. Dar sovietmečiu ši jau daugiau nei šimtą metų skaičiuojanti bažnyčia buvo apdegusi, todėl saugumas buvo sustiprintas. Tiesa, klebonas pripažino sulaukiantis planinių priešgaisrinės saugos priežiūros tarnybos tikrintojų, kurie siūlo atnaujinti saugos sistemą. Tad kyla klausimų, ar kultūros paveldo objektas, yra tikrai saugus?
