Vakar vykusiame Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdybos posėdyje buvo patvirtinti keletas projektų, kuriuos įgyvendinus į sąvartyną pateks mažiau biologiškai skaidžių atliekų. Sumažinti šių atliekų kiekius iki 2015 metų įpareigoja ES direktyvos. Tačiau finansinių sunkumų kamuojamas centras valdybos nariams kėlė egzistencinius klausimus.
Mindaugas LAURINAITIS
Pristatė viziją
Valdybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, taip pat dalyvavo kitų Šiaulių regiono rajonų savivaldybių administracijų direktoriai, ŠRATC vadovybė pristatė savo viziją dėl biologiškai skaidžių atliekų išrūšiavimo, kad šios atliekos nebepatektų į sąvartyną. Kitu atveju savivaldybės gali būti baudžiamos baudomis.
Iki 2015 metų pagal ES reikalavimus savivaldybės privalo sumažinti bioskaidžių atliekų kiekius bendruose komunalinių atliekų srautuose. Tam buvo planuojama įrengti specialią atliekų rūšiavimo liniją, tačiau projektas įstrigo po „Snoro“ banko griūties. Banke esančiose centro sąskaitose buvo trylikos milijonų litų europinė parama, kurią skyrė Aplinkos ministerija per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA).
Rūšiuotų atliekas
Nors laikinai einantis ŠRATC direktoriaus pareigas Alvydas Putriūnas dienraščiui „Šiaulių naujienos“ tvirtino, kad projektai, kuriuos vakar patvirtino valdyba, nesusiję su dėl banko „Snoras“ griūties įstrigusiu projektu, tačiau būtent kaip alternatyvų ieškojimas tai ir atrodo. Numatoma, kad šiais metais ŠRATC pirks atliekų rūšiavimo būgną, kuriuo pusę metų būtų išrūšiuojamos biologiškai skaidžios atliekos ir taip būtų užtikrinami leistini kiekiai.
Nuo kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigos ŠRATC turėtų pradėti nuomotis biologiškai skaidžių atliekų liniją. Nuomos sutartis būtų pasirašyta trejiems metams su galimybe pratęsti ją dar dvejiems metams. Per tą laiką tikimasi, kad pavyktų išspręsti problemą ir įrengti savo rūšiavimo liniją.
Davė pritarimą
Valdybos nariams kilo klausimų, ar tik dėl kelių mėnesių centrui naudinga pirkti atliekų rūšiavimo būgną, nes jau kitais metais turėtų pradėti veikti atliekų rūšiavimo linija. ŠRATC vadovai tikino, kad net ir keliems mėnesiams būgnas yra reikalingas užtikrinti šių metų kvotas. Keltas klausimas ir, ar būgnas bus pajėgus veikti žiemos periodu. Iš vadovų atsakymų galima buvo suprasti, kad jeigu žiemą nešals, būgnu naudotis bus galima. Taip išeitų, jeigu spaus šaltis, bus išleista keliasdešimt tūkstančių litų daiktui, kuris negalės veikti. Vis dėlto valdybos nariai balsų dauguma pritarė šiems planams.
Pritarimą valdyba davė ir kitam minėtam planui – nuo kitų metų nuomotis biologiškai skaidžių atliekų liniją. Paslauga būtų perkama trejiems metams su galimybe pratęsti dar dvejiems. Pasak ŠRATC vadovų, metams paslauga kainuotų du šimtus tūkstančių litų.
ŠRATC vadovybė posėdyje tvirtino, kad lengviausia būtų nedaryti nieko. Tačiau yra kiti galimi variantai. Kol biologiškai skaidžios atliekos būtų rūšiuojamos išnuomotoje linijoje, dėl „Snoro“ banke įšaldytų pinigų būtų nutraukta sutartis ir skolos išieškojimas liktų kaip atskiras procesas. Būtų skelbiamas naujas viešasis konkursas įrengti supaprastintą rūšiavimo liniją.
Projektas būtinas
„Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad šiuo metu kartu su mišriomis atliekomis į Šiaulių regiono sąvartyną patenka apie 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų. Pagal ES atliekų tvarkymo direktyvą, biologiškai skaidžias atliekas būtina atskirti, nes jos pūva, dvokia ir kelia grėsmę žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į ES reikalavimus, 2007 metais Vyriausybė patvirtino Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, kuriame numatyta, kad į sąvartynus vežamos bioskaidžios atliekos iki 2020 metų privalo sudaryti ne daugiau kaip 35 proc. Tam, kad įvykdytų šį reikalavimą, ŠRATC privalo įrengti bioskaidžių atliekų perdirbimo gamyklą.
Pinigai „įšalo“
Projekto įgyvendinimui buvo numatyti 54 mln. litų, iš kurių 8 mln. skiria ŠRATC dalininkai – Šiaulių regiono savivaldybės. Darbai vyko sklandžiai iki „Snoro“ bankroto. Pasak ŠRATC direktoriaus pavaduotojo viešiesiems pirkimams ir projektų įgyvendinimui Stasio Lembučio, atlikus pirmąją galimybių studiją, paruošus dokumentus ir pradėjus įgyvendinti pirminę projekto dalį, projektą teko nutraukti dėl „įšalusių“ pinigų. Panašu, kad kol nerimsta ginčai, kam priklauso tie pinigai – ŠRATC ar APVA, situaciją bandoma gelbėti laikinomis priemonėmis.
