Atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje prašosi permainų. Šiaulių apskrityje tai ypač akivaizdu – VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras neišbrenda iš skolų, o privatūs atliekų tvarkytojai vietoj to, kad padarytų paslaugą žmonėms, veliasi į nesutarimus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Panašu, kad atliekų rūšiavimo sistemoje įvestas principas „teršėjas moka“ nepasiteisino. Prieš gerą dešimtmetį įkūrus regionų atliekų tvarkymo centrus (tarp jų ir ŠRATC) buvo siekiama, kad už atliekų surinkimą bei sutvarkymą sumokėtų gyventojai. Kaip rodo Šiaulių regiono patirtis – dėl gyventojų nenoro mokėti rinkliavos savivaldybių įsiskolinimai tik auga. Kol šiauliečiai kariauja atliekų verslo karuose, Akmenės rajono savivaldybė svarsto, kaip sutaupyti mokesčių mokėtojų lėšas, ir atliekas ketina rūšiuoti pati.

Girdėti tik kalbos
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras išgyvena ne pačius geriausius laikus. Savivaldybių gyventojai turėtų mokėti už atliekų sutvarkymą pagal principą „teršėjas moka“, tačiau šią rinkliavą sekasi surinkti labai sunkiai. Tad nenuostabu, kad ŠRATC kai kurių savivaldybių komunalininkams yra skolingas nemažas sumas. Pernai vietoj nušalintojo ŠRATC vadovo Raimundo Jakučio paskirta laikinai vadovauti įstaigai Jolita Šalkauskienė turėjo įvesti rimtų pertvarkų ir sumažinti įstaigos skolas. Bet, panašu, realių darbų nematyti, girdėti tik kalbos.
„Pirmame susitikime man patiko, kai iš jos (J. Šalkauskienės, - red. pastaba) pirmą kartą išgirdau frazę, kad ŠRATC tikslas yra, jog į sąvartyną suvažiuotų kuo mažiau šiukšlių. Anksčiau buvo mąstymas, kad jiems reikia kuo daugiau šiukšlių tonų, nes nuo jų apmoka. Ta frazė man stipriai įsikirto ir pagalvojau, kad iš tikro ateina vadovas, kuris pagaliau vykdys ŠRATC užduotį“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas.
„Užduotis nėra kuo daugiau surinkti šiukšlių į sąvartyną, bet reikia sutvarkyti atliekų tvarkymo sistemą. Plačiąja prasme – ir atliekų rūšiavimą, ir skatinimą, ir viešinimą, ir švietimą. Bet šioje vietoje niekas nebuvo vykdoma. Nebuvo net atliekų rūšiavimo programos“, - tikino meras.

Rūšiuos patys
Matydamas tokią netikusią situaciją, visai neseniai V. Mitrofanovas pasirašė potvarkį, kuriuo buvo sudaryta darbo grupė atliekų rūšiavimo sistemos Akmenės rajone sukūrimui. „Padarau išvadą, kad kol pats nesusitvarkysi, niekas kitas nepadės. Darbo grupės vienas iš tikslų bus būtent padaryti, kad kuo mažiau šiukšlių atvažiuotų į Aukštrakių sąvartyną. Gal turėsime savo rūšiavimo liniją, tariamės su Aplinkos ministerija dėl to“, - pasakojo V. Mitrofanovas.
Akmenės rajono savivaldybės planuose šiemet - pasiekti, kad bent individualiuose namuose būtų rūšiuojamos atliekos – popierius, plastikas ir stiklas. „Šitos šiukšlės neturi važiuoti į sąvartyną ir šia linkme stipriai dirbsime. Aišku, šioje sistemoje didžiausias pagalbininkas turėtų būti ŠRATC. Jis turėtų metodiškai vykdyti. Dabar net įstatymas yra, kad RATC'ai tampa kaip administratoriumi, siekiant visų šitų tikslų. Iki tol buvo – mums reikia kuo daugiau tonų, užvertėm vieną kaupą, tuoj užversim antrą, rezultato – nulis“, - netvarka atliekų rūšiavimo sistemoje nepatenkintas V. Mitrofanovas.

Sistemoje trūksta skaidrumo
Akmenės rajono meras skaičiuoja ir ekonominį naudingumą. Pernai pradėta žaliąsias atliekas vežti vandentvarkos įmonei, o ne į Aukštrakių sąvartyną. Sutaupoma beveik pusė sumos, kurią tenka sumokėti atvežus atliekas, vadinamąjį vartų mokestį. V. Mitrofanovo nuomone, atliekų surinkėjas ir rūšiuotojas negali būti ta pati įmonė. Kitu atveju nebus pasiektas rezultatas, kad atliekos būtų tinkamai išrūšiuotos. Akmenė turi ir vieną privalumą – greta yra atliekas deginti galinti įmonė. Tačiau dabartinė sistema yra neskaidri, o kaip rodo patirtis, už viską sumoka gyventojai.
„Turime duomenų, kad iš bendrų mūsų aikštelių surinktos padangos seniau buvo vežamos į Šiaulius ir tik vėliau grąžinamos į Akmenės cementą. Dabar lyg žinau, kad vežamos tiesiai. Bet mūsų gyventojai vis tiek sumoka, kažkodėl dokumentai rodo, kad padangos nuvažiuoja į Aukštrakius ir iš Aukštrakių grįžta atgal. Tai atsiprašau, nepykit, bet tonos padengimas neturėtų gulti ant rinkliavos dydžio“, - teigė V. Mitrofanovas.

Nenumatyta atsakomybė
V. Mitrofanovo nuomone, steigiant ŠRATC pirminiame etape buvo padaryta labai daug klaidų. Nebuvo aptartos teisės-pareigos, investicijų rinkodara ir vienas svarbiausių – atsakomybės klausimas. Kaip yra žinoma, bankrutavus bankui „Snoras“, šio banko sąskaitoje liko įšaldyta apie 13 milijonų litų, kuriuos ŠRATC buvo gavęs iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atliekų rūšiavimo linijos statyboms, kad būtų įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimai.
Iki šiol nėra aišku, kas yra atsakingas už šias lėšas – APVA, ŠRATC ar savivaldybės. „Man pradeda sakyti, kad tie 13 milijonų guls ant savivaldybės pečių. Mano nuomone, savo turtu turėtų atsakyti bankrutuojanti įmonė, o ne savivaldybė ar mokesčių mokėtojai“, - įsitikinęs V. Mitrofanovas.
„Kalbant apie prisidėjimą prie rūšiavimo linijos, aš esu kategoriškai prieš, kad prisidėjimą turi dengti rinkliavos dydis. Jei savivaldybė duos savo biudžeto lėšas ir vėliau įstaiga bankrutuos, juk pradings mokesčių mokėtojų pinigai. Ūkinė veikla turi turėti ekonominį pagrindimą ir mes negalime investuoti ten, kur įmonė gali bankrutuoti. Visada sakiau, kad nebijome, jei ŠRATC ateis galas, tegul bankroto administratorius uždaro šitą įstaigą, o mes šiukšles vešim, pavyzdžiui, kad ir į Plungę“, - problemos nemato V. Mitrofanovas.

Vėlėsi į nesutarimus
Kaip dienraštis „Šiaulių naujienos“ buvo rašęs anksčiau, ŠRATC nepajėgiant laiku pastatyti savo atliekų rūšiavimo linijos, „pagalbos ranką“ ištiesti buvo pasiryžusi Šiaulių miesto valdžios globojama AB „Specializuotas transportas“. Ši bendrovė siūlė pastatyti savo atliekų rūšiavimo liniją ir perimti ŠRATC darbą. V. Mitrofanovo nuomone, ši bendrovė galėjo seniausiai padaryti paslaugą šiauliečiams ir kitoms savivaldybėms, bet kažkodėl nepadarė.
„Pavyzdžiui, Panevėžyje veikia privati įmonė, kuri išrūšiuoja viso miesto šiukšles. Aš niekaip nesuvokiu, kodėl „Specializuotas transportas“ seniausiai nepasistatė savo rūšiavimo linijos. Būtų nusistatęs mažesnį vartų mokestį. Savivaldybėms koks skirtumas, kur vežti atliekas – į Aukštrakius ar privatininkui. Veži ten, kur ekonomiškiau“, - svarstė V. Mitrofanovas.
Jo nuomone, galbūt privati įmonė bijo, kad ŠRATC gali dempinguoti kainas ir nustatyti savo vartų mokestį žymiai mažesnį ar pradėti atliekų karą. „Bet šiandien „Specializuoto transporto“ rankos atrištos, statykite rūšiavimo liniją, Šiauliai būtų patenkinti. Geriau tiek metų būtų ne kariavę, o seniai pasistatę savo liniją ir padarę paslaugą Šiauliams“, - mano V. Mitrofanovas.

Akmenės mero V. Mitrofanovo nuomone, steigiant ŠRATC buvo padaryta nemažai klaidų, kurios atsiliepia dabartinei situacijai regione.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.