Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Stebėsenos ir programų skyriaus visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė M. Klimaitė sako, kad praėjusiais metais, palyginti su 2010 metų ir 2008 metų statistiniais duomenimis, vaikai vartojo žymiai mažiau alkoholio, tačiau pavienių atvejų visuomet yra ir tai baugina.
Asmeninio albumo nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Pastaruoju metu atliktos dvi apklausos apstulbino: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu pirmą kartą atliktas „Neteisėtos alkoholio apyvartos Lietuvoje įvertinimas“ parodė, kad per metus kiekvienam mūsų šalies piliečiui tenka beveik po litrą 96,5 laipsnio stiprumo į apskaitą neįtraukto alkoholio, o Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistų atliktas Šiaulių miesto mokinių gyvensenos tyrimas - kad niekada stipriųjų alkoholinių gėrimų nevartojo beveik 90 proc. apklaustųjų mergaičių ir 83,8 proc. berniukų (5, 7, 9 klasių mokiniai).

Vaikų, vartojančių alkoholį, skaičius sumažėjo
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistų atliktas tyrimas parodė, kad dauguma penktokų, septintokų ir devintokų alkoholinius gėrimus vartoja retai arba visai nevartoja, o tie, kurie vartoja - didesnė dalis berniukų nei mergaičių - dažniau renkasi silpnus alkoholinius gėrimus ir alų.
Biuro stebėsenos ir programų skyriaus specialistė Miglė Klimaitė teigia, kad šis tyrimas rodo, jog tokio amžiaus vaikų, vartojančių alkoholį, skaičius sumažėjo.
„2010 metais buvo pasiektas krizinis lygis, o dabar situacija gerėja: 2013 metais mažiau tirtų vaikų alkoholį vartojo bent vieną kartą per dieną, o niekada nevartojančių skaičius padidėjo. Manome, kad kasdien tenka paragauti alkoholio tiems vaikams, kurių šeimose nuolatos girtaujama“, - sako M. Klimaitė.
Apklausos metu mokinių buvo klausiama, ar jie dažnai geria alkoholinius gėrimus - alų, vyną, spiritinius gėrimus, ar kada nors buvo išgėrę tiek, kad pasijustų apsvaigę. Rezultatai kiek baugina, nes yra vaikų (72,6 proc. berniukų ir 72,1 proc. mergaičių), kurie alų, degtinę ir kitus stiprius gėrimus geria kiekvieną dieną ir niekada nuo to nepasijuto apsvaigę.
Kodėl vaikai vartoja alkoholį, apklausoje nebuvo aiškinamasi, tačiau, pasak M. Klimaitės, turint rezultatus, bus galima daugiau dėmesio skirti diskusijoms apie vaikų problemas mokykloje ir su tėvais.

Skaičiuojama pagal mirtingumą nuo kepenų cirozės
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu atlikto tyrimo rezultatai – dar labiau bauginantys, nes pagal švedų metodiką buvo vertinamas visas neapskaitomas alkoholis: namų gamybos alkoholiniai gėrimai, nelegalios gamybos alkoholis, kontrabandiniai alkoholio produktai bei surogatinis alkoholis, neskirtas vartoti - burnos skalavimo skystis, kvepalai ir odekolonai. O pagrindiniu sveikatos rodikliu, po konsultacijų su Švedijos mokslininkais, buvo pasirinktas mirtingumas nuo kepenų cirozės.
Tyrimas parodė, kad nuo 2002 iki 2010 metų neapskaitomo alkoholio kiekis, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui, sudarė mažiau negu 1 litrą absoliutaus alkoholio (96,5 laipsnio stiprumo): 2010 metais – 0,8 litro, 2009 metais – 0,63 l, 2008 metais – 0,84 l, 2007 metais – 0,79 l.

Nelegalių alkoholinių gėrimų mažėja
Ir nors šie skaičiai yra stulbinantys, tačiau vis dėlto žymiai mažesni kaip 1995 metais, kai vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui teko po 4,9 litro absoliutaus alkoholio. Be to, 1995 metais nelegalus alkoholis sudarė 45 proc. viso suvartojamo alkoholio, tuo tarpu 2010 metais - jau tik 6 proc.
Tad tendencija aiški – neapskaitomo alkoholio suvartojimas mažėja. Tai patvirtina ir departamento direktorius Zenius Martinkus: „Pagal šį tyrimą per paskutiniuosius 12 mėnesių alkoholinius gėrimus, nepaženklintus lietuviškomis banderolėmis, yra įsigiję tik 5,8 proc. 15–64 metų amžiaus šalies gyventojų. Tą taip pat patvirtina ir Policijos departamento duomenys – per 2010 metus Lietuvoje sulaikytų nelegalių alkoholinių gėrimų dalis, skaičiuojant nuo visų alkoholinių gėrimų, pateiktų į mažmeninės prekybos rinką, sudarė tik 0,12 proc.“
Tačiau Europos Sąjungos kontekste Lietuva pasižymi kaip viena iš šalių, patiriančių didžiausią su alkoholio vartojimu siejamą žalą.