Vieną dieną gyveni kaime, kitą – jau mieste. Nors sąlygos nepasikeičia – šalia nėra nei mokyklos, nei darželio, nei parduotuvės, žemės mokesčius moki kaip tikras miestietis. O kaip kitaip? Juk dabar tavo sodybinis sklypas miesto teritorijoje! Ir mink nemynęs Savivaldybės slenksčio, visi valdžios atstovai šioms problemoms akli. Neva jei turi didelį sklypą mieste, vadinasi, prabangiai gyveni ir mokesčiai tau – anei jokia problema. O jei mokestinė našta per sunki – nusigriauk namus ir bus lengviau.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Prijungė prie miesto ir žinokitės
Sodybinių sklypų problema Šiauliuose opi jau seniai. Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas „Šiaulių naujienoms“ pasakojo, kad problemos prasidėjo tada, kai priemiestiniai kaimai, priemiestinės teritorijos buvo prijungtos prie Šiaulių miesto. Smetoninių laikų sodybų savininkus ištiko nemenkas šokas – žemės mokestis nuo keliolikos litų už hektarą šoktelėjo iki tūkstančio. Nebežinodami ko griebtis, šie rašė prašymus ir nešė juos į Savivaldybę. Esą tokios neteisybės, kad gyvendamas kaimo sąlygomis turi mokėti mokesčius kaip mieste, negali būti. Šiaulių miesto taryba supratingai pažiūrėjo į šią problemą ir mokesčius sodybinių sklypų savininkams sumažino tris kartus.
Tačiau netikėtai nuspręsta pakeisti žemės mokesčio skaičiavimo tvarką. Mokestis skaičiuojamas nebe nuo indeksuotos, bet nuo rinkos vertės. Dėl šios priežasties didesnių sodybinių sklypų savininkams mokesčiai kasmet ženkliai kyla. Štai 2012 m. už hektarą žmonės mokėjo 400 litų žemės mokestį, 2013 m. – nuo 550 iki 600 litų, 2014 m. – nuo 600 iki 700, 2015 m. – nuo 700 – 850 litų. Manoma, kad 2016 metais teks mokėti maždaug 950 litų už hektarą.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovai jau nuo 2012 m. pradėjo vaikščioti į darbo grupes ir kovoti, kad didesnių sodybinių sklypų savininkams būtų taikomos lengvatos. Kitaip tariant, kad būtų grąžintas 340 litų mokestis, koks buvo iki naujosios tvarkos. Tačiau praėjusios kadencijos valdžia šioms problemoms buvo akla. Tikėtasi, kad į pastabas atsižvelgs naujoji žmonių išrinkta valdžia. Deja...

Neišgali susimokėti – griauk namus
Rugpjūčio mėnesio pradžioje Savivaldybėje įvyko paskutinis posėdis dėl žemės mokesčio lengvatų Šiaulių mieste nustatymo. Didžiausios diskusijos, kaip ir buvo galima tikėtis, užvirė dėl sodybinių sklypų žemės mokesčio sumažinimo.
„Sodybas kažkas iš dalyvavusių pavadino dvarais Šiaulių mieste. Vienas iš naujųjų „deputatų“ su ironija paklausė, kiek tų dvarų yra Šiauliuose. Atsakiau, kad yra maždaug apie 20 senųjų sodybų, o kiek yra dvarų, aš nežinau. Prasidėjo visiškos „pievos“: niekas jau net nežino, kas tai yra sodyba, kuo sodyba skiriasi nuo 5 arų gyvenamojo sklypo. Nors gal ir nieko keista, kad gyvenantys daugiabučiuose apie sodybas nesupranta“, – įspūdžiais iš posėdžio dalijosi E. Danilovas.
„Vėl buvo prieita prie tos diskusijos, kad jei žemės mokesčiai yra per dideli, tai sodybas reikia išskaidyti sklypais ir parduoti, t. y. stalinistiniais metodais sulyginti sodybą su žeme. Vienas iš naujųjų „deputatų“ labai aktyviai palaikė šią idėją dėl sodybų sunaikinimo. Va ir sulaukėme tautos išrinktųjų „deputatų“ verdikto – jei tau per sunki mokestinė našta, nusigriauk savo namus ir bus lengviau. Vietoje to, kad miesto valdžia bandytų pagelbėti žmonėms, jie pradeda šnekėti „pievas“. Staiga visi tapo tikrais nekilnojamojo turto pardavimo brokeriais. Tik tų „brokerių“ žinių pagrindai yra visiškas nulis“, – nusivylimo neslėpė Žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas.

Argumentai – kaip žirniai į sieną
Žemės savininkų sąjungos atstovas nesiruošė nuleisti rankų ir „brokeriams“ pradėjo aiškinti, kad minimos sodybos – toli gražu ne dvarai. Nepaisant to, kad „popierizmuose“ iš kaimo jos buvo perkeltos į miesto teritoriją, sąlygos liko tos pačios. „Komunikacijos yra už 500 – 1500 metrų, parduotuvės – už kelių kilometrų, mokyklos už 2,5 – 5 kilometrų (pavyzdžiui, buvusio Verdulių, Verduliukų ir kt. kaimų sodybos). Kai kvieti greitąją pagalbą, net neranda kaip atvažiuoti, o sodyba juk mieste. Pašto tarnybos taip pat neranda kur nešti korespondenciją. Tai va toks tas gyvenimas Šiaulių miesto sodybose“, – apie sodybinių sklypų savininkų kasdienybę pasakojo E. Danilovas.
„O jei kalbama apie tokių sodybų sulyginimą su žeme, tai manau, kad dažniausiai tokius kvailus patarimus dalija tie žmonės, kurie eina per pasaulį kaip čigonai neturėdami savo namų. Sodybos išgyveno karus, įvairias krizes ir negandas, santvarkas. Išgyveno ir daugybę miesto valdžios atstovų, „deputatų“ ir dar kiek visko išgyvens. Žmonės miršta, bet sodybos tebestovi“, – sakė Žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas.
Nepaisant šių argumentų, darbo grupės posėdyje priimtas sprendimas didesnių sodybinių sklypų savininkams netaikyti jokių lengvatų. Toks sprendimo projektas buvo pateiktas ir rugpjūčio mėnesio pabaigoje posėdžiavusiai Šiaulių miesto tarybai. Tarybos narių nuomonė tokia pat – minėti šiauliečiai lengvatų neverti.

Siekiamybė – visiems vienodos sąlygos
Tai kas čia yra, kad miesto valdžia abejinga žmonių problemoms? „Čia buvo darbo grupė, kurioje sprendimą priėmė dauguma jos narių. Tikrai nebuvo taip, kad Bivainiui kažkas nepatiko ir jis priėmė tokį sprendimą. Pagrindinis argumentas, kad tų tokių sklypų Šiauliuose nėra daug ir pats tas mokestis nesusidaro žvėriškai didelis“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis.
Jis tikino, kad diskusijų metu buvo išsakyta ir daugiau nuomonių, kodėl sodybiniams sklypams netaikyti lengvatų. Girdi, sunkiai tikėtina, kad hektaro dydžio sklypai stovi tušti. Čia paprastai žmonės ką nors augina, gauna iš to pajamas ir pan.
„Suprantama, kad norisi miesto ribose turėti hektarus žemių, o mokėti kuo mažiau. Tačiau situacija tokia, kad turbūt taip niekada nebuvo ir nebus. Juk logiška, jei mieste turi kelis hektarus žemės, kad nesi varganai gyvenantis žmogus. Vadinasi, ir tie mokesčiai neturėtų kelti problemų“, – įsitikinęs E. Bivainis.
Kitaip tariant, visiems lengvatų nepritaikysi? „Tikriausiai visų siekiamybė, kad būtų kuo mažiau visokiausių išlygų, išskirtinų grupių. Tikriausiai norėtume, kad visiems būtų taikomos vienodos ir suprantamos sąlygos. Jau darbo grupėje buvo kalbėta, kad ateityje reikėtų tuos tarifus suvienodinti. O ne taip, kaip dabar – turėti daugybę visokiausių koeficientų, tarp kurių žmonės kartais ir pasiklysta“, – baigdamas pokalbį sakė Administracijos direktorius.