Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė E. Minkuvienė sako, kad socialinių kompetencijų ugdymas yra labai svarbus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Jaunuolių nedarbas ir nesugebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie socialinės aplinkos po mokyklos baigimo – auganti problema.
Tad Šiaulių mieste vykusiame respublikiniame lyderystės forume „Socialinė kompetencija. Lyderystė. Tvermė.“ Dalyvavo apie 150 aktyvių visuomenininkų. Tai mokyklų vadovai, mokytojai, karjeros ugdymo specialistai, savivaldybės darbuotojai, atstovai iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Forumo dalyviai pristatė ir diskutavo apie sukurtą socialinių kompetencijų ugdymo Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklose modelį, dalijosi patirtimi ir skatino aktyviau dalyvauti ir kitas mokyklas.

Svarbu ugdyti jaunimo socialines kompetencijas
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė ir šio forumo organizatorė Edita Minkuvienė teigia, kad pagrindinė šio forumo idėja – suburti žmones diskusijai apie jaunimo socialinių kompetencijų ugdymą.
„Forumo tikslas – supažindinti su šia sistema, kartu įjungti ir daugiau mokyklų ir kad šią sistemą nuo 2015 m. galėtų taikyti daugiau mokymo įstaigų. Dabar ši sistema yra įgyvendinama penkiose Šiaulių miesto mokyklose – Didždvario ir „Saulėtekio“ gimnazijose, Medelyno ir Salduvės progimnazijose ir Normundo Valterio jaunimo mokykloje“, - teigia E. Minkuvienė.
Pasak jos, visuomenėje yra tokia problema – jauniems žmonėms, baigusiems mokyklą, trūksta socialinių gebėjimų. „Lietuvoje visa švietimo sistema iki šiol buvo daugiau orientuota į akademinį mokymą, į mokinio žinias. Jaunas žmogus, turėdamas brandos atestatą, neranda savęs darbo rinkoje, negali prisitaikyti prie kintančios aplinkos, jam trūksta socialinių gebėjimų“, - sako Švietimo skyriaus specialistė.
E. Minkuvienė pastebi, kad jau daug metų yra bandoma ugdyti socialines kompetencijas, tačiau pažvelgus į realią situaciją matyti mažai rezultatų ir šiuo forumu bandoma atkreipti visuomenės dėmesį, kad reikia imtis kitokių priemonių.
„Siūlome kitokį variantą – šiandien pasiūlysime, kaip galima kitais būdais ugdyti socialines kompetencijas. Parodysime, kad visi šie praktiniai gebėjimai ateityje gali tapti lygiaverčiais su mokinio akademinėmis žiniomis“, - teigia E. Minkuvienė.

Mokiniai patys turi pačiupinėti realius darbus
E. Minkuvienė teigia, kad reiktų išsamiau apgalvoti socialinės veiklos organizavimą. „Tai yra veikla, kuri yra labai svarbi ir yra lygiavertė formaliajam švietimui. Silpnoji vieta – tai, ką ir kiek jaunimas veikia socialinėje erdvėje, aplinkoje“, - sako E. Minkuvienė.
Švietimo skyriaus specialistė teigia, kad jaunimui nėra sudarytos tinkamos sąlygos save išbandyti įvairiose srityse. „Pavyzdžiui, miesto erdvėje kiekvienas mokinys pagal savo poreikį turėtų galėti susipažinti su įvairiomis profesijomis, patyrinėti jas, praktiškai išbandyti“, - sako E. Minkuvienė.
Vykdant Socialinių kompetencijų ugdymo projektą buvo suburtas nemažas būrys socialinių rėmėjų. Taigi projekte dalyvaujantys mokiniai gali save išbandyti įvairiausiose srityse.
„Pavyzdžiui, mokiniui labai patinka inžineriniai dalykai, tai šis mokinys gali vykti į Šiaulių miesto įmones ir susipažinti su jų veikla – tam sudarytos sąlygos. Mokiniai gali pažaisti šią profesiją. Jaunuoliai gali pasirinkti – ar jiems tinka, ar netinka tokia profesija, jie gali save išbandyti ir kitur. Tokiu būdu vaikai realizuoja savo gabumus, ruošiasi savo ateičiai“, - pasakoja E. Minkuvienė.

Vaikai noriai dalyvauja projekte
Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė sako apie jų mokykloje vykdomą projektą – jie šį projektą pradėjo vykdyti su dviem klasėmis praėjusiais metais, o šiais mokslo metais bando įtraukti visus mokinius.
„Vaikai labai noriai dalyvauja, ypač pradinių klasių mokiniai – jie ateina ir sako: „Aš noriu darbo“. Jau kyla problema sugalvoti visiems norintiems darbą, nes yra labai didelis vaikų aktyvumas“, - dalijosi patirtimi N. Kaunickienė.
Ji pasakoja, kad vaikai per mokslo metus turi surinkti 9 darbo valandas, o jų klasėse kabo lentelės, kuriose vaikai pasižymi, kiek laiko dirbo. „Vaikai pradėjo rungtyniauti, žinoma, gerąja prasme“, - teigia N. Kaunickienė.
Pasak jos, mažyliai dažniausiai įdarbinami jų mokykloje – tvarko klases, aplinką, padeda bibliotekoje, valgykloje, o vyresni vaikai eina dirbti už mokyklos ribų.
„Draugaujame su trimis darželiais – mūsų mokiniai padeda auklėtojoms dirbti su vaikais, žaidžia su jais, bendrauja, išsiveda į lauką. Darželių auklėtojos yra labai patenkintos“, - pasakoja mokyklos direktorė.
Mokyklos vadovė sako, kad vaikai visur dalyvauja savo noru – nėra prievartos. Žinoma, tokių mokinių, kurie nelabai noriai dalyvauja šio projekto veikloje, tačiau mokytojai juos paskatina.
Direktorė džiaugiasi, kad kartu su šiuo projektu suaktyvėjo ir ir pačių mokytojų savanorystė – mokytojai pradėjo rodyti daugiau iniciatyvos, galvoti, kokius darbelius atlikti vaikams.
„Labai gražu, kai mokinys ateina pas savo buvusią pradinių klasių mokytoją ir padeda paruošti užduotis pradinukams, kartu veda klasės valandėles“, - pasakoja N. Kaunickienė.

Salduvės progimnazijos direktorė N. Kaunickienė dalijosi patirtimi ugdant socialines kompetencijas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.