Po ilgus metus trukusių teisminių ginčų buvusio naktinio klubo „Šiaulių Max’as“ patalpos sugrąžintos Šiaulių kultūros centrui. Buvę nuomininkai išėjo su trenksmu – patalpos apverstos aukštyn kojomis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Šiaulių miesto valdžia šį „bardaką“ bando įpiršti jaunimui, tikina, kad atras lėšų ir viską sutvarkys. Tuo metu jaunimas tikina, kad jų niekas nesiklauso – jiems naujų patalpų net nereikia. Su valdžios idėja nesutinka ir Šiaulių kultūros centro direktorius, kuris mano, kad šios patalpos neturėtų būti naudojamos kabinetiniam darbui - čia reikia pramogų.

Patalpos kėlė šiurpą
Vakar Šiaulių miesto valdžios atstovai pakvietė jaunimą apžiūrėti buvusio naktinio klubo „Šiaulių Max’as“ patalpas. Apie tai, kad čia jau ilgus metus niekas nebuvo įkėlęs kojos bylojo ir virš naktinio klubo iškabos susuktas paukščių lizdas. Atvėrus duris, pasitiko dar liūdnesnis vaizdas. Girgždančiomis grindimis nedrąsiai žengiantis jaunimas vis buvo įspėjamas: „Atsargiai, neužsigaukit“. Sutrupėję laiptai, išlūžusios grindys, išmėtyti sudarkyti baldai, sudužę buteliai – tai tik smulkmenos. Kaip buvę nuomininkai galėjo palikti tokį „jovalą“, nesuprato ir Šiaulių kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus. „Iš tiesų protu nesuvokiami tokie veiksmai“, – stebėjosi jis. Čia tarpusavyje suskubo šnabždėtis ir jaunimas, sakydamas, kad tokiose patalpose vakare tikrai bijotų susitikti.
Netrukus visus suskubo nuraminti Šiaulių miesto vicemerė, tikindama, kad šios patalpos būtų sutvarkytos. „Mes tikimės perkelti dabartinio Jaunimo centro veiklą čia, išplėsti centro funkcijas“, – viziją dėstė ji, pridurdama, kad parengus investicinį projektą, lėšų būtų galima prašyti iš Europos Sąjungos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, galimai tektų prisidėti ir Šiaulių miesto savivaldybei.

Didžiosios jaunimo problemos lieka neišgirstos
Tokiais pažadais apipilti Šiaulių jaunimo centro atstovai neliko sužavėti – juk reikia milžiniškų pinigų, kad šiose patalpose būtų galima įsikurti, o ir naujų erdvių esą jiems ne taip smarkiai reikia. „Šiaulių miesto jaunimo reikalų taryba buvo išsakiusi tokią nuomonę, kad kol kas mes neišnaudojame kur kas mažesnių patalpų – dabartinio Jaunimo centro. Tai „Max’as“ turbūt šiai dienai būtų per didelis iššūkis“, – žurnalistams sakė Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Vilmantas Mockus, pridurdamas, kad jaunimas turi kur kas didesnių problemų – nėra užtikrinamas normalus Jaunimo centro funkcionavimas, nes jis nedirba vakarais, savaitgaliais, vasaros metu.
„Tačiau kol kas mūsų nelabai kas girdi“, – teigė V. Mockus.
Šiaulių universiteto studentų atstovybės prezidentė Gabrielė Gendvilaitė nebuvo tokia kritiška. Esą apžiūrėtos patalpos šiandien atrodo baisiai, tačiau vieta – puiki. „Galėtume įkurti tai, ko šiuo metu Šiauliuose dar neturime – atvirą Jaunimo centrą. Galbūt tą vietą galėtume padaryti pilną ne tik iš jaunimo organizacijų. Bet gal net kažkokį savo verslą galėtų pradėti jaunimas. Tarkime, profesinių mokyklų moksleiviai, kurie gamina maistą, būsimieji konditeriai ir pan., galėtų prekiauti savo produkcija ir vaišinti kitus“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė G. Gendvilaitė, kuri taip pat neslėpė, jog didžiulė reikiamų investicijų suma jai kelia nerimą.
Jaunimas taip pat teiravosi, kodėl jiems siūlomos būtent šios patalpos. Vicemerė paaiškino, kad ši idėja gimė Šiaulių miesto merui, kuris pagalvojo, kad nereikia laužyti tradicijų: jei „Šiaulių Max’as“ anksčiau buvo jaunimo susibūrimo vieta, tai ir dabar jos nereikėtų perleisti kažkam kitam. Netrukus pabrėžė, kad tai tik siūlymas. Esą kitą susitikimą bus galima organizuoti buvusioje Gytarių mokykloje, kuri dabar yra tuščia.

Teisminiuose ginčuose padėtas taškas
Šiaulių miesto valdžios idėja atiduoti šias patalpas jaunimui nesužavėjo ir Šiaulių kultūros centro direktoriaus. „Čia merijos ieško jaunimui patalpų. Tačiau jaunimas kažkokias patalpas ir dabar turi. Jie nėra benamiai. Mes, Kultūros centras, norime, kad šiose patalpose vyktų pramogos, o ne kabinetinis darbas. Ir kaip tik yra rašomas naujas projektas, kuriame kalbama apie Kultūros centro aktualizavimą. Tai reiškia, kad turi ryškiai padidėti lankytojų skaičius. O Kultūros centras šiuo metu jau yra beveik prie lubų. Tai reiškia, kad daugiau renginių čia nebelabai suorganizuosi. Taigi, mums reikia naujų erdvių. Mes tą buvusį naktinį klubą galvojame renovuoti ir ten vykdytume kažką panašaus kaip meno loftai ir panašiai“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė V. Stonkus, pabrėždamas, kad tokia veikla būtų ir komerciškai naudinga.
Paklaustas, ar šiuo metu jau baigėsi metų metus užtrukę teisminiai ginčai, V. Stonkus linkteli – patalpos jau priklauso Šiaulių kultūros centrui. Tiesa, Dinių šeimai, kuriai priklausė ši akcinė bendrovė, panašu pavyks iš balos išlipti sausai. „Kultūros centrui teismo sprendimu yra priteista maždaug ketvirtis milijono litų. Tačiau ką jie gali sumokėti - bendrovei „Max’o plėtra“ yra paskelbtas bankrotas. Tai tų pinigų mums nematyti“, – aiškino Šiaulių kultūros centro direktorius.

Nesutarimus įžiebė kiauras stogas
„Šiaulių naujienos“ jau ne kartą rašė, kad Šiaulių kultūros centras prieš keletą metų buvo išnuomojęs patalpas tuomet Laimonto Diniaus valdomai bendrovei (po to, kai jis buvo išrinktas į LR Seimą 2009-2012 kadencijai, savo akcijas perrašė šeimos nariams), kuri patalpose buvo įrengusi naktinį klubą „Šiaulių Max’as“. Nesutarimai prasidėjo nuo 2009 metų vidurio, kai verslininkai
nusprendė nebemokėti nuomos mokesčio. Problemų su iki tol mokiais nuomininkais galimai kilo dėl kiauro stogo. Verslininkus miesto Taryba atleido nuo nuomos mokesčio trims mėnesiams, už šiuos pinigus patys verslininkai turėjo suremontuoti stogą. Tačiau po trejų metų stogas vėl prakiuro. „Galiu drąsiai pasakyti, kad jie neva darė remontą. Taip ir pasakiau jiems tada, kad garantija galioja penkerius metus, tegul kreipiasi į rangovą“, – praėjusių metų pradžioje vykusio miesto Tarybos komiteto posėdyje politikams sakė V. Stonkus.