
Socialiniuose tinkluose sparčiai auga nežymėtos politinės reklamos skaičius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Artėjant kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimams, sulaukiama vis daugiau skundų apie nesąžiningą kandidatų veiklą. Nesunku pastebėti, kad partijos ir pavieniai politikai daro rinkiminės kovos bei agitacijos pažeidimus. Pavyzdžiui, ne visuose agitaciniuose plakatuose pažymi, kad tai „Politinė reklama“. Tokios žymos dažnai nėra ir ant socialiniame tinkle publikuotos kandidato į merus ar tarybos narius nuotraukos ar kvietimo į agitacinį renginį. Taip pat internete netrūksta prašymų palaikyti kurį nors kandidatą.
Nevengia reklamuotis socialiniuose tinkluose
Nevyriausybinės organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovų teigimu, per pastaruosius keturis mėnesius gauta daugiau nei 200 skundų apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus. Didžioji dalis jų – apie netinkamai arba visai nepažymėtą politinę reklamą socialiniuose tinkluose. Be to, pranešimų skaičius, apie tokio tipo pažeidimus – sparčiai auga.
„Pastebime, kad politikai naudojasi paskutinėmis galimybėmis pasiekti rinkėjus: pildo savo rinkiminių pažadų sąrašus, agituoja rinkėjus balsuoti ir kitaip lenkia piliečius į savo pusę. Tai suprantama, tačiau kandidatai neturėtų pamiršti, jog socialiniai tinklai – viešoji erdvė, kuriai galioja politinės reklamos žymėjimo taisyklės“, – teigia „Baltųjų pirštinių“ vadovas Simas Simanauskas.
Anot jo, kandidatai puikiai žino, kad socialiniuose tinkluose nesunku paviešinti tam tikrą informaciją, todėl eina lengviausiu keliu ir taip bando pasireklamuoti.
„Socialiniai tinklai sukurti taip, kad juose skleidžiama informacija būtų lengva dalytis. Natūralu, kad toks yra ir Facebook besireklamuojančių kandidatų interesas“, – sako S. Simanauskas.
Jam antrina ir „Baltųjų pirštinių“ ryšių su visuomene atstovė Rūta Mačiulytė: „Socialiniai tinklai politikams geriausia, pigiausia ir tikriausiai efektyviausia vieta pasiekti išmaniuosius rinkėjus ir pasireklamuoti.“
Nepaiso VRK rekomendacijų
Praėjusių metų lapkričio mėnesį Vyriausioji rinkimų komisija rinkimuose besiruošiančioms dalyvauti partijoms ir rinkimų komitetams išplatino rekomendacijų paketą apie politinės reklamos socialiniuose tinkluose žymėjimo tvarką.
Jame numatoma, kad internete skleidžiama politinė reklama turi būti žymima kaip reklama spaudoje arba televizijoje priklausomai nuo formos. Visais atvejais reikalaujama nurodyti „Politinė reklama“ (arba „Rinkimų agitacija“) ir lėšų šaltinis.
R. Mačiulytės teigimu, politikams tai nerūpi. Šiuo metu skundų gaunama tiek, kad užversti savivaldybių rinkimų komisiją skundais būtų negražu. Todėl jie pirmiausia kreipiasi į pačius kandidatus su prašymu pažymėti politinę reklamą, o vėliau informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).
Anot nevyriausybinės organizacijos narės, net ir sulaukus pastabų dalis kandidatų nepaiso VRK rekomendacijų ir ant to paties grėblio lipa du kartus. Tad susidaro įspūdis, kad kandidatai tiesiog žaidžia savotišką žaidimą ir tikisi, jog niekas nepastebės ar reklama pažymėta, ar ne.
„Matyt, jie nenori suprasti, kad socialinė erdvė yra lygiai tokia pati viešoji erdvė, kaip ir bet kuri kita. Be to, neaišku, ar jie atidžiai skaito VRK rekomendacijas ir kiek į jas atsižvelgia. Mes net sulaukiame tokių jų komentarų, kad paisyti rekomendacijų neprivaloma, nes tai nenumatyta įstatyme“, – piktinasi specialistė.
Skatina piliečių iniciatyvą
Kiekvienas gyventojas susiduria su rinkiminės tvarkos pažeidimais kasdieninėse situacijose. Tačiau ne kiekvienas tai pastebi. Todėl R. Mačiulytė ragina apie pastebėtus pažeidimus informuoti.
„Mūsų kaip piliečių teisė – balsuoti sąžiningai ir elgtis atsakingai. Jeigu pilietis pamato nepažymėtą politinę reklamą arba neinformuoja apie daromus pažeidimus, tai jis iš dalies prisideda prie to pažeidimo vykdymo. Mes turime teisę gauti informaciją, dėl to politinė reklama turi būti pažymėta, o piliečiai turi suprasti, kodėl šią informaciją gauna“, – reziumuoja specialistė.



