Ar moteris – tai bokso kriaušė? Klausimas drastiškas, nes kitų palyginimų sunku rasti. Ranką pakėlęs vyras prieš moterį – nepateisinamas. Tačiau ar visos moterys tai supranta? Kiek dailiosios lyties atstovių ieško paaiškinimų – jis taip užaugo, aš esu su juo dėl vaikų, jis pasikeis... Kiekvieną dieną su emociniu ir fiziniu smurtu gyvenančios moterys negali apsiginti, bet kartais jos to ir nenori daryti. Keista tai girdėti? Tačiau akis badanti realybė būtent tokia. Kodėl moterys gyvena su smurtaujančiais vyrais, kodėl jie kumščiais talžo žmonas, dukras, motinas? Į šiuos ir į kitus iškilusius klausimus atsako Šiaulių centro poliklinikos psichologė Nijolė Liubinskienė.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Akvilė PUŠINSKAITĖ

Pasikartojantis elgesys ir baimė
Kodėl moterys leidžia tai su savimi daryti, kodėl jos gyvena su nuolat smurtaujančiais vyrais? N. Liubinskienė sako – čia slypi ne viena priežastis, tačiau pagrindinis tokio elgesio motyvas – jos taip užaugintos.
„Jeigu moteris gyvena su nuolat smurtaujančiu vyru, tai net neabejoju, kad pradžių pradžia slypi jos tėvų šeimoje. Reikėtų kelti klausimą – kaip ji buvo užauginta, kad dabar negali apsiginti? Dar gerai, jeigu moteris negali apsiginti. Bet dar baisesnis klausimas – kodėl moteris visai nesigina, kai smurtas nuolat kartojasi. Juk yra išleistas smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris palengvino situaciją, išorines aplinkybes, tačiau parašyti žodžiai nepakeičia vidinių aplinkybių. Žinoma, šis įstatymas reiškia labai daug, tačiau jis visko nepakeis, jeigu pati moteris viduje nejaus poreikio apsiginti“, – mano N. Liubinskienė.
Pirmas vyras mergaitės, moters gyvenime yra jos tėvas. Taigi reikėtų atkreipti dėmesį, koks buvo moters tėvas ir kokia buvo mama. Jeigu mama buvo skriaudžiama ir nesigynė, savaime aišku, kad mergaitė mokosi iš mamos, mėgdžioja ją. Jeigu mama niekada neiškėlė savigynos klausimo, jo, ko gero, neiškels ir dukra. Žinoma, labai daug ką gali reikšti išsilavinimas ir įvairios kitos aplinkybės, tačiau savotiška mamos elgesio įtaka vis tiek yra.
„Kitas dalykas – savivertė. Sunku pasakyti, kaip mergaitė buvo auginta ir kodėl ji neturi tos savivertės, kodėl jau suaugusi moteris jaučiasi verta tiek, kiek su ja skaitosi arba nesiskaito aplinka. Tai yra, kaip su mergaite buvo elgiamasi tėvų šeimoje, o vėliau taip su moterimi elgiamasi šeimoje, poroje, nes jos vertė priklauso nuo vyro požiūrio į ją“, – teigia N. Liubinskienė.
Psichologė pastebi, kad ne visada taip yra – moterys, turinčios išsilavinimą, aukštą savivertę profesinėje veikloje, užaugusios normaliose šeimose, kartais vis tiek toleruoja smurtą. Galbūt tokį pasirinkimą lemia stiprūs pirmosios meilės jausmai, neprotinga meilė, įsimylėjimas, kai į akį krinta žavus, patrauklus vyras, o tapus pora paaiškėja, kad jis – smurtautojas, kad jam savo galią reikia demonstruoti smurtu prieš moterį.
„Tada, be abejo, atsiranda baimė – viena iš stipriausių, nemaloniausių emocijų, kuri mums daro labai didelę įtaką. Jeigu pradedi bijoti šalia tavęs nuolat esančio žmogaus, tai nėra taip lengva iš to išsivaduoti, nors ir turi vertę bei supranti, kad tai nėra normalu. Turiu omenyje, kad kartais moterys, augusios normaliose šeimose, bet susidūrusios su tokia vyro jėga, ne visada gali jai iš karto pasipriešinti“, – sako N. Liubinskienė.

Baimė likti vienai
Galbūt moters pasirinkimą būti su smurtaujančiu vyru lemia jos baimė likti vienai? N. Liubinskienės teigimu, didžiulę įtaką daro ekonominės ir socialinės aplinkybės – statistika rodo, kad Lietuvoje dirbanti moteris uždirba mažiau negu vyras. Tipiška, kad po skyrybų vaikai lieka su moterimi, ji turi daugiau atsakomybių, ji turi rūpintis atžalomis.
„Situacija palengva keičiasi ir tai yra pagirtina – vyrai irgi pradeda kovoti už galimybę rūpintis savo vaikais. Tačiau nežiūrint į tai, kol kas dažniau su vaikais lieka moterys, taigi natūralu, jog baisu likti vienai su nedideliu atlyginimu ir vienai pačiai auginti vaikus. Tačiau kartais moters kalbos, kad ji nepragyvens, nesugebės išlaikyti vaikų, yra tik priežastys, kuriomis ji prisidengia iš tiesų bijodama likti viena, be vyro“, – mano N. Liubinskienė.
Lietuvoje esantis stiprus stereotipas, kad vieniša, išsiskyrusi ir be partnerio gyvenanti moteris turi mažesnę savivertę negu ištekėjusi. Vieniša moteris laikoma menkesne, o toks visuomenės požiūris skatina dailiosios lyties atstoves tęsti nenormalius vyro smurtu grindžiamus santykius. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad vyresniosios kartos atstovai sugeba „numesti“ tokias frazes: „Geriau toks vyras negu jokio“, „Tai ką tu čia būsi be vyro, visai nieko verta“ ir pan. Smurtą patiriančios moterys tai išgirsta net iš savo tėvų, o kartais ir pačios taip galvoja.

Ar vyras gali pasikeisti?
„Aš ir juokaudama, ir nejuokaudama sakau – jeigu vyras yra pakėlęs ranką vieną kartą, galima pabandyti ir tikslinga duoti šansą. Jeigu yra antras kartas, tai bus trečias, penktas ir dvidešimt penktas, jeigu nesitvarkysi pati“, – sako N. Liubinskienė.
Psichologė teigia, kad sunku tai pripažinti, bet viskas prasideda nuo pačios moters – kokias nuostatas ir sampratą ji turi, kaip ji žiūri į save ir į gyvenimą. Jeigu moteris galvoja, kad vyras toks yra, kad jis gali kelti ranką prieš moterį, ką gi čia padarysi, jis taip užaugo, tai nėra normalu. Tokiu atveju joks įstatymas nesuveiks. Taigi čia pirmiausia reikia suvokti, kad jo smurtas prieš moterį – nenormalu netgi tada, kai moteris pati jį išprovokuoja.
„Dažnai vyrai sako, kad moteris jį išprovokavo. Taip gali būti. Tačiau visą atsakomybę už fizinį smurtą prisiima vyras. Moteris turi tai suvokti – fizinis smurtas nėra normalu. Čia negali būti jokių pasiteisinimų“, – tvirtina psichologė.
Kartais moterims reikia daugiau laiko, kad jos suvoktų, jog toks vyrų elgesys yra netinkamas ir kad jos turi teisę tam pasipriešinti. Čia dažnai praverčia psichologų pagalba – jie padeda tai suvokti, galbūt pasikeisti taisykles, nuostatas, požiūrį į save.
Pasak psichologės, su vienomis moterimis yra lengviau dirbti, su kitomis – sunkiau. Mažesnę savivertę dažniausiai turi tos, kurios augo su seneliais, buvo paliktos tėvų, gyveno valstybinėse institucijose. Išsilavinusių moterų gyvenime dažniau pasitaiko rafinuotas smurtas – daugiau psichologinio ir emocinio smurto.

Jeigu muša – tai myli?
„Tai – absoliuti nesąmonė. Sakau tai drąsiai. Ką reiškia mylėti? Kai užduodi šį klausimą, kyla labai didelės diskusijos, kas yra meilė. O ką reiškia mušti žmogų? Iš meilės mušame? Tikrai ne – iš savo bejėgiškumo, iš nepajėgumo save vertinti tinkamai ir, be abejo, dar ir dėl to, kad mums kažkas sukelia pyktį“, – teigia N. Liubinskienė.
Žinoma, čia dar prisideda ir alkoholis, tam tikri elgesio sutrikimai, šeimos modeliai. Dažniausiai smurtauja nevisavertiškai augę berniukai, tapę vyrais. Jeigu jų tėvai smurtavo, tai ir jie tai daro. Taip elgiamasi ne iš meilės, o iš bejėgiškumo, dėl to, kad vyras kitaip nemoka elgtis.
Grįžkime prie klausimo – tai ką reiškia meilė žmogui. Kiekvienas meilę supranta kitaip ir jai apibūdinti rastų skirtingus žodžius. Galbūt tai, kai nori būti su tuo žmogumi, jo pasiilgsti, norisi tam žmogui duoti tai, ko jis nori, o ne tai, kas tau patinka. Taigi kur čia gali įsiterpti fizinis smurtas?

Moterų provokacija – tai vyro pasiteisinimas
Dažnai vyrai savo elgesį teisina moterų provokacija, o šios kaltina save, nes pačios to nusipelnė. N. Liubinskienė sako, kad provokuoti tam tikrą elgesį moterys bando, nes galbūt matė tokį pavyzdį, dubliuoja matytus vaizdus arba tiesiog nori patikrinti, ką jos reiškia savo vyrui, ar jis pakels ranką, ar nepakels.
Čia išryškėja tam tikri atsakymai – ar vyras gali susivaldyti, o jeigu trenkia, tai parodo, kad mušdamas moterį jis jaučia pasitenkinimą, nes taip rodo savo galią. Kyla klausimas – ar tai normalus savimi pasitenkinimo jausmas. N. Liubinskienė neabejodama tvirtina – ne.
„Bet kokio elgesio šaknų reikia ieškoti žmogaus vaikystėje – kaip berniukas augo. Berniukas mėgdžioja savo tėvo elgesio modelį, jeigu tėvas smurtavo, tai sūnus automatiškai irgi gali tai daryti. Berniukas nebūtinai galėjo matyti fizinį smurtą – visuomenėje gražiai atrodančiose šeimose vaikai auginami itin griežtai, užspaudžiant jų emocijas, jausmus, neleidžiant jiems tų jausmų pažinti, jų išreikšti. Berniukas kaupia, kaupia, kaupia tokią patirtį ir dar plius mato rafinuotą mamos žeminimą iš tėvo pusės. Berniukas negali pasipriešinti tėvui, nė jausmiškai palaikyti mamą dėl to, kad ji nesipriešino. Tai vėliau jis visa tai išdės ne savo tėvų šeimoje, bet tada, kai užaugs ir jau turės savo šeimą, tada jo žmona kentės dėl to, kad jis kentėjo žiūrėdamas į kenčiančią mamą. Toks vyras, ir būdamas tėvu, tuos užslopintus tėvui jausmus pradeda reikšti ten, kur gali reikšti“, – sako psichologė.
Manoma, kad smurtas atsiranda dėl alkoholio – kai kurios moterys sako, kad tik išgėręs vyras smurtauja. Ką tai reiškia? Stiprieji gėrimai tik nuima kontrolę, alkoholis nesukuria naujo žmogaus – jis sunaikina stabdžius ir tada išlenda tai, ką žmogus nešiojasi savyje.
Kitas įdomus atvejis – vidutinio amžiaus lengvų pinigų uždirbę smurtaujantys vyrai. Jeigu žmogus neužaugo su pinigais ir staiga atsirado pokyčiai, tai yra, jis uždirbo lengvų pinigų, tada jis įgauna tokios pseudogalios, jėgos. Savo galią jis pradeda demonstruoti per turimą pinigų kiekį, alkoholio vartojimą, seksualinius dalykus ir taip pat per smurtą. Tačiau ar tai yra tikroji vyro galia – grūsti žemyn moteris ir jas mušti?

Smurtaujančios moterys – dar nekasdieniškas vaizdas
O kaip kriminalinėse suvestinėse atsiranda įrašai apie smurtaujančias moteris? Vaizdas, kai moteris apstumdo vyrą, kelią šypseną. Tačiau ar taip ir reikėtų reaguoti?
N. Liubinskienė sako, kad darbe jai neteko susidurti su tokiu atveju, kai vyras kentėjo dėl moters smurtavimo prieš jį. Tačiau tokia situacija galima: „Aš galiu įsivaizduoti, kad kai kurie vyrai yra netipiški vyrai, o daugiau moteriškas elgesio variantas pozicijos šeimoje atžvilgiu. Tad jeigu vyras yra tokioje pozicijoje, tai visko gali būti, kad moteris, laukdama iš vyro tam tikros lyderystės, sau lygaus žmogaus, ima jį mušti. Tai galimas variantas.“
Tačiau visai kas kita, kai moteris, kuri kenčia nuo psichologinio, emocinio ir fizinio smurto galiausiai pratrūksta ir pati ima smurtauti. Tipiškai nuolanki, tyli, besiaukojanti ir kenčianti moteris, esanti aukos pozicijoje, gali smurtauti su baisiomis pasekmėmis – nudurti, nušauti vyrą. Tokie atvejai parodo, kiek baisios jėgos turi moteris.
„Vietoj adekvačios agresijos kai kurios moterys pasirenka kraštutinį smurtą, tačiau manau, kad geriau šią energiją nukreipti į problemos sprendimą – skyrybas, vyro mokymą, požiūrio į save ir gyvenimą keitimą. Tada tokių pasekmių būtų mažiau“, – mano N. Liubinskienė.