Švietimo mainų paramos fondo užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 38 proc. darbdavių potencialius darbuotojus po kandidato CV peržiūros papildomai tikrina socialiniuose tinkluose „Facebook“ ar „LinkedIn“. Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių darbdavių (52 proc.) tikino socialiniuose tinkluose kandidatų į skelbiamas darbo vietas netikrinantys, o 11 proc. negalėjo tiksliai pasakyti. Tačiau kyla klausimas – juk tavo paskyra yra tavo asmeninio gyvenimo reikalas. Galbūt ji tiesiog fantastiška, kupina humoro ir kitų linksmų dalykų – nejau tuomet tampi nebe visai rimtas kandidatas? Gal esi pamišęs pats dėl savęs ir nuolat talpini naujas asmenukes prie tortų, šašlykinės, keistų ir garsių žmonių, „kietų“ draugų, gal tau patinka absurdo humoras ir video- su kvailystėmis ir nori, kad tai pamatytų kiti. Jei ieškai darbo – laikas gyventi labai rimtai ir virtualiame pasaulyje.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Dina RAKAUSKIENĖ

Ne tik tikrina, ar informacija – nemelaginga
Kaip „Šiaulių naujienoms“ sako Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė Sigita Remeikienė, remiantis tyrimo duomenimis, socialiniuose tinkluose darbdaviai apsilanko, kad patikrintų tai, kas yra pateikta gyvenimo aprašymuose.
„Darbdaviai vykusioje diskusijoje sakė, kad socialiniuose kandidatų tinkluose lankosi norėdami patikrinti, ar informacija, pateikta gyvenimo aprašyme, atitinka tą informaciją, kuri skelbiama socialiniuose tinkluose. Nes pasitaiko tokių atvejų, kai yra išsiaiškinama, jog tai yra klaidinga informacija, melaginga informacija. Ir atitinkamai toks kandidatas atkrenta. Taip pat pasižiūrima ir į „Facebook“ – koks yra asmens profilis, kokia jis informacija dalijasi, netgi neieškant informacijos apie profesinę patirtį“, – teigia Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė.
Tačiau kyla klausimas – viena vertus, „Facebook“ paskyroje žmogus dalijasi savo asmeninio gyvenimo akimirkomis, jį dominančia informacija, šia jis dalijasi su draugais, pažįstamais, o ne su būsimais darbdaviais. Kiti, be abejo, išnaudoja tinklą verslo, rinkodaros, viešųjų ryšių ir kitais tikslais.
Klausiame, ar nėra įžūlu tikrinti asmeninį, linksmą, pašėlusį ir visokį kitokį gyvenimą potencialaus darbuotojo socialiniame tinkle.
„Vienas iš patarimų yra „paguglinti“ save internete – pasižiūrėti svetimo vartotojo akimis, kaip atrodo tavo „Facebook“ paskyra ir kaip atrodo informacija apie tave internete. Darbdavys, faktas, nesilaužia į ją, bet visa viešai prieinama informaciją jį domina. Ir tai yra žmogaus asmeninė problema, jeigu jis turi kažkokios nepadorios informacijos apie save. Mūsų patarimas būtų peržiūrėti ir, jeigu įmanoma, ją ištrinti, panaikinti internete ir panašiai“, – sako S. Remeikienė.

Didžiausios ieškančių darbo klaidos
Pasak Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorės S. Remeikienės, kaip viena didžiausių problemų buvo įvardyta ir gyvenimo aprašymuose dažna skirtinga informacijos pateikimo bei išdėstymo struktūra. Dėl to ieškantiems darbuotojų tenka ilgiau palyginti ir įvertinti gyvenimo aprašymus.
Didžiausių klaidų išvengti padėtų apsilankymas europass.lt tinklapyje – jame galima rasti elektroninę interaktyvią knygą, labiau skirtą jauniems žmonėms. Joje ir pateikiami patarimai, kokių klaidų nedaryti pildant savo gyvenimo aprašymą.
„Būtent ten yra naudojama informacija iš mūsų atlikto tyrimo, taip pat pateiktos konkrečių darbdavių citatos. Darbdaviai turėjo savo nuomonę apie tai, kaip turėtų atrodyti geras gyvenimo aprašymas, ir jų nuomonės kai kur išsiskyrė. Bet dėl vieno jie sutarė – dėl pagrindinių klaidų, daromų gyvenimo aprašyme. Tai netinkama nuotrauka, nes dabar madinga dėti asmenukes į gyvenimo aprašymus, daromos gramatinės klaidos, pateikiama melaginga informacija, palyginti su socialiniais tinklais ar per Google paieškojus informacijos apie tą žmogų – ar ten dirbo ir pan. Taip pat informacija dažnai pateikta nestruktūruotai“, – sako S. Remeikienė.
Švietimo mainų paramos fondas praneša: tyrimo duomenys parodė, kad vertindami gautus kandidatų gyvenimo aprašymus darbdaviai didžiausią dėmesį kreipia į asmens darbinę patirtį, kandidato gebėjimų ir išsilavinimo dalis. Tad savaime suprantama, kad į tai itin kreipia dėmesį ir personalo atrankas vykdantys specialistai.
Ką daryti žmonėms, kurie neturi tinkamos patirties? Darbdaviai atsakė, kad visa patirtis, įgyta mokymosi metu, savanoriaujant, dalyvaujant mokyklos veiklose ir panašiai, yra informacija, kuri apibūdina kandidatą. „Ir jeigu yra pozicija, kurioje patirtis ne tokia jau ir būtina, bet iš gyvenimo aprašymo žmogus pasirodo kaip veikli ir patraukli asmenybė, tai nėra priežastis nepriimti to žmogaus į darbą“, – teigia S. Remeikienė.