Daugiabučių namų pirmininkai dažnai namo laiptinėse iškabina gyventojų, skolingų už komunalines ar kitas paslaugas, sąrašus. Net ir nenurodant pavardės, tokie sąrašai yra neteisėtas būdas kovoti su skolininkais.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Informacija apie asmens tapatybę ir kitus duomenis yra ginami įstatymo ir negali būti viešinami su tam tikromis išimtimis, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai, iš pažiūros, net nereikšmingi duomenys – buto numeris su įsiskolinimais už komunalines paslaugas – būna skelbiami daugiabučių namų skelbimų lentose. Neturint asmens sutikimo ir tokius duomenis paskelbus viešai, rizikuojama atsidurti teisme ir paploninti savo piniginę.
Lyg gėdos stulpas
Dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakciją pasiekė susirūpinusių šiauliečių kreipimaisi, kad vieno ar kito daugiabučio namo pirmininkai namo skelbimo lentose ar gyventojų susirinkimų metu žodžiu skelbia skolininkų sąrašus, nors tai daryti be asmens sutikimo draudžia įstatymas. Gyventojai piktinasi, kad kartais skolos susidaro ne iš blogos valios, sumokėti pamirštama arba vieną mėnesį neturima pinigų, tačiau sąrašais su nurodytomis skolomis jie yra tarsi kalami prie gėdos stulpo.
„Net jeigu nėra nurodyta vardo ir pavardės, bet yra buto numeris, juk kaimynai žino, kas kuriame bute gyvena. Tad kaip po to reikia kaimynams į akis pažiūrėti, kai skelbimo lentoje kabo raštas, kad tas ar anas butas yra skolingas už elektrą ar vandenį“, – piktinosi susirūpinusi moteris.
VDI: viešinimas yra neteisėtas
Valstybinė duomenų inspekcija (VDI) neseniai išplatino pranešimą, kuriame pateikia informaciją apie asmens duomenų tvarkymą bei nurodo, kad nesant įstatyme numatytų tikslų, kai gyventojų duomenys gali būti viešinami, teikti duomenis apie konkretaus gyventojo suvartojamus komunalinių paslaugų kiekius ar turimus įsiskolinimus daugiabučio namo laiptinėse, skelbimų lentose žodžiu ar kitokiu būdu yra neteisėta.
„Problema yra didžiulė, gauname daug daugiabučių gyventojų skundų, kad namo laiptinėje ar gyventojų susirinkimuose yra viešinami skolininkų sąrašai, kartais nurodant tik buto numerį, nors atskleisti net ir tokių duomenų negalima pagal įstatymą“, – dienraščiui „Šiaulių naujienos“ sakė VDI direktorius Algirdas Kunčinas.
Pasak jo, daugiabučių namų ar bendrijų pirmininkai galbūt nežino įstatymo, skolininkų sąrašus iškabina kovodami su mokesčių nemokančiais gyventojais. Tačiau tokios priemonės yra neteisėtos. „Galima būtų tartis su skolininkais asmeniškai, arba ieškoti kitokių būdų“, – sakė A. Kunčinas.
Apriboja įstatymas
Pažymima, kad tokia informacija, iš kurios galima netiesiogiai atpažinti konkrečius asmenis, pavyzdžiui, buto numeris, yra laikoma asmens duomenimis, todėl turi būti tvarkoma vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Jame nurodyta, kad tvarkyti tokius duomenis galima tik gavus asmens sutikimą.
„Įstatymo esmė – norint viešinti asmens duomenis, reikia gauti asmens sutikimą. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai sutikimas išgaunamas prievartiniu būdu – jeigu nesutiks, tada negaus kokių nors paslaugų. Tokie leidimo išgavimo būdai yra taip pat neteisėti“, – atkreipė dėmesį A. Kunčinas.
Nagrinėja teismas
Prieš dvejus metus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo bylą ir sprendė, ar teisėtai vieno namo gyventojų susirinkimas suteikė vienam iš gyventojų įgaliojimą duomenis apie gyventojų įsiskolinimus paviešinti skelbimų lentoje. Teismas konstatavo, jog faktas, kad kai kurie gyventojai davė sutikimą tam tikrą informaciją skelbti viešai, nenurodo, kad jie galėjo duoti sutikimą ir dėl kitų asmens duomenų paviešinimo.
„Tai ne vienintelis atvejis, buvo ir daugiau, net kuriozinių situacijų, kai abi pusės teismui apskųsdavo. Jeigu gyventojas jaučia, kad jo teisės buvo pažeistos, turėtų kreiptis į mus. Jeigu nustatysime pažeidimą, dėl žalos atlyginimo gyventojas galės kreiptis į administracinį teismą pagal gyvenamą vietą. Jeigu teismo sprendimas netenkins, galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas jau galutinis“, – patarinėjo A. Kunčinas.
Baudžiami baudomis
Pasak A. Kunčino, prasižengusieji gali atsipirkti tik raginimu nustatytus trūkumus pašalinti. Jeigu to nepadaroma, tada surašomas protokolas, bauda – pusė tūkstančio litų su galimybe sumokėti tik pusę sumos. Jeigu prasižengusysis nesutinka su paskirta bauda, inspekcija kreipiasi į teismą. Tada tektų sumokėti visą sumą. Antrą kartą prasižengus bauda dviguba – tūkstantis litų.
„Kartais užtenka nurodyti, kad pašalintų trūkumus. Jeigu skiriame piniginę baudą, sąlygos yra panašiai kaip už kelių eismo taisyklių pažeidimus – jeigu pažeidėjas sutinka sumokėti baudą, tada reikia sumokėti tik pusę sumos. Priešingu atveju teismas įpareigos sumokėti visą sumą“, – patikslino A. Kunčinas.
