J. Karalevičienė sako, kad gyventojai turėtų patys sekti oro taršos duomenis, o esant oro taršos viršijimui, vengti būti lauke.
Redakcijos archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Šiaulių visuomenės sveikatos centras informuoja, kad mažiau nei per pusmetį Šiauliuose pasiekta leistina 35 dienų per metus kietųjų dalelių ore viršijimo riba. Balandžio 18-20 dienomis kietųjų dalelių koncentracija daugelio miestų ore padidėjo. Tai jau 35-oji metų diena, kai kietųjų dalelių koncentracija Šiauliuose viršija paros ribinę vertę. Nustatyta, kad paros ribinė vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienos per metus.
Sveikatos specialistų teigimu, oro užterštumo padidėjimui daugiausiai įtakos galėjo turėti transportas ir pakeltoji po žiemos susikaupusi tarša. Prognozuojama, jog ir šeštadienį teršalams sklaidytis sąlygos bus vidutiniškai palankios, todėl kietųjų dalelių koncentracija miestuose liks padidėjusi. Didelė tikimybė, kad didžiuosiuose miestuose bus viršyta kietųjų dalelių paros ribinė vertė.
Rekomenduojama nebūti lauke
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė primena, jog padidėjus oro taršai, mokyklų bei ikimokyklinių įstaigų dienotvarkė turi būti koreguojama. Privaloma atsisakyti užsiėmimų lauke. Taip pat oro taršos duomenis turėtų sekti ir šeimos, auginančios mažamečius vaikus. „Reiktų atkreipti dėmesį, kad pavasarį dažnai apgaulingai atrodantis gaivus oras būna užterštas, todėl aktyvių ir dažnų pasivaikščiojimų, ypač prie judrių gatvių, su mažais vaikais reiktų vengti“, – sako J. Karalevičienė.
Pasak gydytojos, nėščiosiosios, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis ir vaikai iki 5 metų priskiriami jautriai oro taršai grupei žmonėms. Padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai ore, šie žmonės turėtų pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio, lėtinę patologiją turintys – apsirūpinti vaistais.
Oro tarša iššaukia ligas
Vertinant oro taršos poveikį sveikatai, yra išskiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Pastebima, jog užsitęsus padidėjusios oro taršos laikotarpiui, padaugėja sergančiųjų viršutinių kvėpavimo takų ligomis – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas.
„Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Smulkesnės dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių ypatybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas“, – apie teršalų poveikį kalba gydytoja.
Sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis, pasak J. Karalevičienės, esant padidėjusiam oro užterštumui, paūmėja ligos. Galimi padažnėję astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Pasak J. Karalevičienės, didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant, ypač lauke, tad, padidėjus oro taršai, būtina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke.
