Sugebėjimas taupyti priklauso nuo žmogaus vertybių, vidinių nuostatų ir prioritetų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Išlaidavimas tampa priklausomybe. Dovilė sako, kad neatsispiria pagundai įsigyti mielo daikčiuko net tuomet, kai kišenėse švilpauja vėjai.
„Prisipažinsiu, kad tikrai mėgstu išlaidauti. Tiesiog tuo metu negalvoju - nusiperku tai, ko norisi. Žinoma, dėl to vėliau tenka susiveržti diržus ir kitiems dalykams skirti mažiau lėšų. Pavyzdžiui, aš taupau maisto sąskaita. Iš kitų skolintis dažnai netenka, tačiau pastebiu, kad aplinkiniams sekasi prasčiau nei man. Kai kurie jų nuolat leidžia pinigus, skolinasi ir nebesugeba skolų grąžinti. Manau, tai atsitinka dėl augančio vartotojiškumo ir nesugebėjimo taupyti“, - patirtimi dalijasi Dovilė.
Specialistai pastebi, kad skirtingo amžiaus žmonės savo finansinį biudžetą planuoja nevienodai. Jauni žmonės dažniausiai negalvoja apie ateitį ir gyvena šia diena, todėl daugiau sau leidžia. Tuo tarpu vyresni yra priversti rūpintis savo šeimomis, atsakingiau planuoti išleidžiamas santaupas ir pinigus leisti atsakingai. Išėjusiems į pensiją svarbu rūpintis sukauptu turtu, neatiduoti jo sukčiams, neiššvaistyti.

Labiausiai rizikuoja imantys paskolas
Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros vedėja socialinių mokslų daktarė profesorė Zita Tamašauskienė sako, kad neplanuojantys savo išlaidų elgiasi neracionaliai: „Jauniems žmonėms paprastai reikia daugiau pinigų. Jie dažniau ima paskolas siekdami susimokėti už mokslą ar būstą, o vyresnio amžiaus taupo ateičiai ir siekia grąžinti skolas.“
Specialistės teigimu, neatsakingiausiai elgiasi tie, kurie skolinasi.
„Žmonės, imdami paskolas, visada rizikuoja, tačiau rizikos mastas priklauso nuo paskolos paskirties. Pavyzdžiui, jaunuoliai labiausiai rizikuoja imdami studijų paskolas. Mokydamasis žmogus gali studijų nebaigti ir neįgyti reikiamų žinių, bet paskolą vis tiek turės grąžinti.
Be to, neturėdamas darbo, jis neturės iš ko skolą grąžinti. Mažiau rizikuoja imantys paskolas būstui, nes gali savo turtą užstatyti. Rizikingiausia imti greituosius kreditus, nes už juos tenka mokėti didžiausias palūkanas“, - sako Z. Tamašauskienė.

Taupyti galima išmokti
Pasak profesorės, išmokti taupyti įmanoma. Mokytis planuoti savo biudžetą reikėtų pradėti nuo mažų dienų. Žmonės turi galvoti apie savo ateitį, net būdami jauni mąstyti apie privačius pensijų fondus ir kitus būdus, kaip sutaupyti senatvei. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad sugebėjimas taupyti yra tik prigimtinė ar tik išsiugdyta savybė, nes Z. Tamašauskienės nuomone, tam įtakos turi tiek vidiniai mūsų polinkiai ir gebėjimai, tiek mus supanti aplinka, pavyzdžiui reklama.
Viskas priklauso nuo žmogaus vertybių, vidinių nuostatų ir prioritetų. Jei asmeniui rūpi ateitis, tuomet natūralu, kad jis taupys, jei ne - toliau išlaidaus ir ims paskolas. Išmokti taupyti galima, tiesiog reikia sumažinti dabartinį vartojimą ir atsispirti pagundai viską turėti dabar ir čia.
Z. Tamašauskienė pastebi: „Svarbūs ne patys pinigai, bet prekės, paslaugos, kurias žmogus už turimas lėšas gali įsigyti. Žmonių poreikiai beribiai, o ištekliai riboti. Natūralu, kad visi nori turėti daugiau. Svarbiausia, kad asmenys ne tik išlaidautų, bet ir siektų daugiau uždirbti, nes tokiu būdu skatinama visuomenės pažanga.“

Noras apsipirkti kyla dėl siekio nuslopinti emocijas
Psichologės Giedrės Daugelavičienės teigimu, taupome arba išlaidaujame dėl emocinių priežasčių. Santaupų turėjimas teikia saugumo jausmą ir mažina ateities baimę. Žinojimas, kad sugebame valdyti savo poreikius ir tvarkyti pinigus, didina pasitikėjimo savimi jausmą. Kai nebetrūksta pinigų, galime laisviau atsikvėpti, rinktis tai, ko iš tiesų norime.
„Poreikis leisti pinigus gali kilti dėl siekio išgyventi ar atsikratyti tam tikrų emocijų. Tiesiog būna momentų, kai asmuo jaučia poreikį ką nors nusipirkti ir galbūt taip save apdovanoti“, - kalba G. Daugelavičienė.
Pasak specialistės, visas emocines priežastis pranoksta savidrausmės ir atsakomybės trūkumas. Taupyti trukdo ir nesugebėjimas apriboti poreikių. Nemokėjimas gyventi ne pagal norus, o pagal galimybes.
Žmogus žinodamas, kad jam bet kas gali paskolinti pinigų, nustoja galvoti į priekį. Siekia savo norus ir įgeidžius realizuoti čia ir dabar. Žmogus tiesiog mėgaujasi šia diena ir smagiai leidžia pinigus, nesusimąstydamas apie tai, kad galbūt vėliau nebeturės iš ko išgyventi, arba kad reikės kažkam juos atiduoti.

Išlaidavimas gali tapti priklausomybe
Psichologė pastebi, kad dažnai asmenys apie taupymą pradeda galvoti tik atsitikus nelaimei ar patyrus skaudžių išgyvenimų: „Tai natūrali, žmogiška reakcija: žmonės linkę manyti, kad bėdos išsispręs savaime, todėl vengia spręsti problemas iki paskutinės akimirkos. Susimąsto tik tada, kai atsiduria gilioje duobėje.“
G. Daugelavičienė sako, kad išlaidavimas ir nuolatinis skolinimasis iš kitų yra ne liga, bet priklausomybė: „Išlaidavimą galime laikyti priklausomybe, kai toks elgesys pradeda kenkti tiek pačiam žmogui, tiek aplinkiniams. Pavyzdžiui, kai asmuo nebesugeba išgyventi iš turimų pinigų, nebegali sugrąžinti skolų ar nuolat skundžiasi lėšų stygiumi.“
Specialistes nuomone, atsikratyti priklausomybės ir išmokti tvarkyti savo finansus gali tik problemos svarbą suprantantys žmonės. Priklausomybę galima išgydyti, tik jei žmogus pats to nori. Pirmiausiai jis turi prisipažinti tiek sau, tiek aplinkiniams, kad turi bėdų ir pasiryžti su jomis kovoti. Tai galima padaryti kreipiantis į specialistus ir keičiant mąstymą. Pavyzdžiui, skiriant didesnį dėmesį vidiniam pasauliui, savo mintims, emocijoms, siekiams.