Šiauliečiai skaito tiek grožinę, tiek mokslinę literatūrą. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Skaitymas – labai svarbi gyvenimo dalis. Jis padeda mažinti stresą, formuoja dvasiškai brandesnę, labiau apsišvietusią, kultūringą ir socialiai vertingą asmenybę.
Tačiau kai kuriems prisiversti skaityti yra labai sunku. Todėl tiek bibliotekos, tiek knygynai turi jausti laikmečio pulsą, teikti naujas, aktualias paslaugas. Galbūt net kai kas pasakytų – pataikauti skaitytojams.

Formuojasi nauji įpročiai
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojos Reginos Miežetienės teigimu, bibliotekoje aktyviausi vartotojai yra besimokantis jaunimas ir tarnautojai, o vasaros laikotarpiu – senjorai ir bedarbiai.
Anot jos, skaitytojai dažniausiai renkasi grožinę literatūrą, tačiau paklausi ir šakinė literatūra: medicina, vadyba, psichologija, filosofija bei ekonomika.
Bibliotekos darbuotoja sako, kad formuojasi nauji skaitymo įpročiai ir būdai: „Reikia pripažinti, kad pastaruoju metu knyga prarado vienintelio informacijos šaltinio statusą. Žmonės ieško informacijos internete. Dabar vis daugiau kalbama ne apie informacijos trūkumą, bet jos perteklių virtualioje erdvėje.“
Todėl bibliotekos yra priverstos savo duomenų bazes kelti į internetą. Pavyzdžiui, prieigą prie naujausios mokslinės literatūros vartotojai gali gauti pasinaudodami bibliotekos prenumeruojamomis duomenų bazėmis.
„Tai labai svarbu, nes mokslinė informacija dažniau atsinaujina ir būtent per internetines duomenų bazes greitai pasiekia vartotoją. Tam, kad tai padarytume, visai nebūtina ateiti į biblioteką. Gavus bibliotekoje personalų prisijungimo slaptažodį, naršyti galima neišeinant iš namų“, – privalumus dėsto R. Miežetienė.

Stengiasi pajausti laikmečio pulsą
Siekiant sudominti skaitytoją knyga, lankytoją teikiamomis paslaugomis, tenka nemažai padirbėti. Tai nuolatinis darbas, reikalaujantis ir specialių žinių, ir pastangų, ir kūrybiškumo.
„Mes stebime, analizuojame pokyčius, vartotojų poreikius, stengiamės atrasti nišas, kur ir kam biblioteka gali būti naudinga su savo materialiais ir žmogiškaisiais ištekliais. Laikai, kai galima buvo sėdėti ir laukti skaitytojo, seniai praeityje“, – pabrėžia direktoriaus pavaduotoja.
Be tradicinių, susijusių su knyga bei skaitymu, paslaugų bibliotekoje organizuojami kompiuterinio raštingumo mokymai, edukaciniai užsiėmimai, filmų peržiūros, parodos ir t. t.
Bibliotekoje veikia kino salė, Meno galerija, Jaunimo erdvė. Taip pat galima pasinaudoti individualia darbo vieta, vieša interneto prieiga, arba tiesiog susitikti su draugais jaukioje, gražioje aplinkoje, netgi paskirti pasimatymą.
Bibliotekoje vyksta daug renginių. Kiekvienas renginys – tai savotiškas bendravimo ir bendradarbiavimo pavyzdys, įgyvendintas ne tik bibliotekos, bet ir jos partnerių bei rėmėjų pastangomis.
Dar viena svarbi bibliotekos veiklos kryptis – partnerystė ir bendradarbiavimas su įvairiomis kitomis organizacijomis.
„Rėmėjai ir bibliotekos partneriai sustiprina biblioteką, padeda įgyvendinti naujas idėjas, kuriant naujas paslaugas, skleidžiant informaciją apie naujoviškos bibliotekos vertę. Kuo daugiau partnerių bei rėmėjų turi biblioteka, tuo įvairesnė bibliotekos veikla, didesnis pripažinimas ir palaikymas“, – akcentuoja pašnekovė.

Perka grožinę, mokslinę literatūrą
Vieno Šiauliuose veikiančio knygyno direktorės Irmos Šambarienės teigimu, vasarą per atostogas, žmonės dažniau perka grožinę literatūrą. Per mokslo metus – tiek grožinę, tiek mokslinę. Taip pat dažnai įsigyja psichologinės literatūros.
Skaitytojai ieško naujausių leidinių, vaikosi mados vėjų. Pastaruoju metu perkamiausia Rūtos Vanagaitės knyga „Ne bobų vasara“. Ant bangos Jurgio Brėdikio knyga „Kitokiu žvilgsniu“.
„Žmonės noriai skaito knygas, kurios priverčia susimąstyti apie gyvenimą. Galvoti, kaip tu gyveni, kaip mąstai, juk gyvenime nieko nėra atsitiktinio, viskas yra dėsninga. Apie tai žmonės ir nori skaityti“, – sako I. Šambarienė.
Anot jos, kiekvienas žmogus atranda savo knygą. Pavyzdžiui, 2 – 5 metų vaikui mama stengiasi pirkti knygą, skleidžiančią įvairias melodijas ir kitus garsus, kad šis galėtų ją vartyti ir kartu mokytis.
Vyresniems vaikams tėveliai renka knygas pagal tai, ką jie supranta, sugeba suvokti. Kartais ką skaityti vaikai renkasi patys. Vis dėlto pasitaiko ir tokių situacijų, kai tėvai nėra patenkinti vaikučių pasirinkimu, todėl ragina išsirinkti kitą knygą.
„Kartais tėvai su vaikais dėl pasirinkimo ima konfliktuoti. Mama nelabai nori pirkti tos knygos, kurią vaikas išsirenka. Primygtinai reikalauja išsirinkti kitą. Visokių situacijų pasitaiko, bet manau, kad svarbiausia, jog atžala apskritai skaitytų“, – savo nuomonę atskleidžia direktorė.

Neišvengia kuriozinių situacijų
Knygyno direktorės teigimu, daugiausiai kuriozinių situacijų pasitaiko, kai vaikai į knygyną ateina vieni. Pavyzdžiui, kai prasideda mokslo metai, mokytojai parodo mokiniams, kokių pratybų reikia nusipirkti.
Aišku, mažieji ne visada tuos pavadinimus įsidėmi, todėl kartais ateina į knygyną ir sako, kad reikia pratybų su nupieštomis akimis ar kokiu nors kitu piešinėliu. Tad darbuotojai turi įsidėmėti kiekvienų pratybų viršelius, kad vaikui paduotų tinkamą.
Suaugusieji taip pat ne visada tiksliai žino kokio leidinio nori. „Pasako kokį raktinį žodį ir mums reikia suprasti, ką jie turi omenyje. Pavyzdžiui, kartais pasako, kad nori tos knygos apie „bobas“, tuomet mums iš karto aišku, kad nori „Bobų vasaros“. Tačiau kartais bandant išsiaiškinti, kokios knygos skaitytojams iš tiesų reikia, tenka jų papildomai paklausinėti, naudotis informacine paieška“, – apie keblias situacijas pasakoja I. Šambarienė.

Domisi tiek lietuvių, tiek užsienio autoriais
Anot pašnekovės, lietuvių rašytojų netrūksta. Tik vieni rašytojai rašo dažniau, kiti rečiau, o kai kurie gal tik kartą per savo gyvenimą.
„Mūsų Lietuva nedidelė, lietuvių nėra daug. Jeigu palyginsime Lietuvą su Kinija, turbūt Lietuva būtų kaip vienas jų kvartalas. Todėl sulyginti, ar mes rašome daugiau už užsieniečius, neįmanoma. Akivaizdu tik tai, kad jeigu knyga yra iš tiesų gera, ją perka, nepaisant to, kas parašė“, – pabrėžia direktorė.
Vis dėlto direktorė pastebi, kad lietuviams labiau priimtinesni skandinavai, amerikiečių autoriai. Tik sako, kad detektyvai, parašyti lietuvių kalba, nėra labai perkami. Detektyvus pirkėjai mieliau skaito rusų kalba.

Skaitymas – naudinga veikla
Kaip ten bebūtų, I. Šambarienės nuomone, skaityti verta, nes taip plečiasi mūsų žodynas. Be to, vaikus dažniau skaityti turėtų skatinti tėvai.
„Šiuolaikiniai vaikai nebemoka kalbėti. Jų žodynas skurdus, o skaitydami jie turi galimybę žodyną plėsti. Manau, tėvai turėtų savo vaikams rodyti pavyzdį daugiau skaitydami patys. Kai vaikas matys, kad mama skaito ne tik žurnalą, pats labiau pamils knygą“, – sako I. Šambarienė.
Tuo tarpu R. Miežetienė, atsakydama į klausimą, kodėl verta skaityti knygas, primena kinų patarlę, kad 3 dienas neskaičius, kalba tampa beskonė.
„Skaitymas formuoja bei praturtina kalbą, lavina vaizduotę, padeda pažintį pasaulį, patirti stiprius emocinius išgyvenimus, skatina mąstyseną ir t. t. Žinomas terapinis literatūros bei skaitymo poveikis, nes skaitydami knygas galime analizuoti vidinį pasaulį, koreguoti nuotaiką, elgesį.
Skaitymas yra intelektualaus žmogaus bruožas“, – reziumuoja ji.