Ilgaamžis Edvardas Savičius visiems šiauliečiams linkėjo džiaugtis gyvenimu dabar ir sulaukti šimto metų.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Vakar 100-to metų jubiliejaus sulaukė Šiauliuose gyvenantis Edvardas Savičius. Vyras gimė ir augo Radviliškio rajone netoli Baisogalos kartu su savo tėvais, broliu ir seserimi. Kai vedė, gyveno Panevėžyje. Tačiau gyvenimas E. Savičiaus nelepino – buvo ištremtas į Sibirą, kuriame prabuvo net 10 metų. Grįžęs į Lietuvą įsikūrė Panevėžyje. Per visą savo gyvenimą taip ir nesusilaukė vaikų, nors vedė du kartus. Mirus antrajai žmonai, jau 5-erius metus E. Savičius gyvena Šiauliuose pas savo krikšto dukterį Eleną Sirutavičienę.
Jubiliatas džiaugiasi gyvenimu
Dabar su didžiausiu pasigėrėjimu E. Savičius pasakoja apie savo jaunystės istorijas, kalba apie darbo metus Lietuvoje ir Sibire, pasakoja apie savo dvi santuokas. „Aš visas negerybes ir negražybes ištvėriau Sibire. Buvau nutrenktas, pamestas. Tačiau kažkaip stojausi ir ėjau. Sibire dirbau statybose - namus stačiau. Dirbau ir prie jūros – laivus stačiau. Taip labai greitai ir prabėgo metai. Buvo momentas, kada net norėjau pasilikti Sibire, tačiau grįžau į Lietuvą. Mane norėjo palikti Sibire, nes buvau geras meistras ir jiems tinkamas dirbti toliau, tačiau 1956 metais išvažiavau į Lietuvą ir labai tuo džiaugiuosi. Dėkoju Dievuliui, kad nugyvenau 100-tą metų. Dabar tenoriu būti sąžiningu ir dar pagyventi – koks gražus būna pavasaris, vasara, bet jau nebėra laiko...“, - kalbėjo senolis.
Kai prisimena laiką, praleistą Sibire, E. Savičius kartoja, kad ten buvo tikras pragaras, kuriame ir jam teko pabuvoti. „Teko kentėti pragare. Dabar tai gyvenu ir gyvenimu džiaugiuosi“, - sako E. Savičius.
Audringa jaunystė – dvi santuokos
Jaunystėje šimtametis turėjo labai daug simpatijų, kurios buvo įsižiūrėjusios ir skyrė jam daug dėmesio.
„Merginos mane mylėjo ir visos norėjo, kad jas vesčiau. Tikriausiai dėl to, kad tėvai turėjo daug žemės – apie 13 hektarų. Tačiau buvau dar per jaunas santuokai. Gal tik 18 metų teturėjau, todėl neskubėjau vesti“, - pasakoja jubiliatas.
Pirmąją žmoną E. Savičius vedė būdamas 22-ejų metų, o jau 35-erių metų kartu su žmona buvo ištremtas į Sibirą. Svečioje šalyje juos ne kartą bandė išskirti gyvenimiškos aplinkybės, tačiau, laimei, į Lietuvą sugrįžo kartu ir ilgai gyveno. Net atšventė savo auksines vestuves, tačiau netrukus žmona mirė. Po kelių metų sutiko kitą moterį ir vedė antrą kartą. Krikšto dukra E. Sirutavičienė prisimena, kad antrosios vestuvės buvo labai smagios – visi buvo pasipuošę tautiniais rūbais, važiavo arkliu pakinkytais vežimais ir daug šoko bei dainavo.
„Kiek pamenu tai labai gražios antrosios vestuvės buvo. Kadangi krikšto tėtis dar ir šokėjas geras buvo, tai vestuvėse visi labai smagiai šoko, nors jau ir vyresni buvo“, - prisimena E. Sirutavičienė.
„Per gyvenimą turėjau dvi žmoneles. Pirmoji – buvo geriausia, o antroji – buvo blogiausia. Vaikų nei su viena neturėjau. Viena negalėjo, o antra buvo jau pasenusi vaikus gimdyti. Daugiau nieko apie jas ir negaliu pasakyti“, - dėstė vyras.
Ilgaamžiškumo paslaptis - sportas
E. Savičiaus krikšto dukra E. Sirutavičienė sako, kad krikšto tėvelis sulaukė tokio garbaus jubiliejaus, nes per gyvenimą daug dirbo, vargo, o dabar nepamiršta kasdien ir pasportuoti. Nors su krikšto tėvu augdama mažai bendravo – nebuvo galimybių, nes juos visą laiką skyrė atstumas – metai Sibire, gyvenimas Panevėžyje, tačiau dabar E. Sirutavičienė su juo puikiai sutaria gyvenant kartu.
„Jis gerai valgo. Labai mėgsta valgyti košes, nors nieko specialiai neprašo. Dabar po truputį kartu pavaikštome ir po kambarį, nors jau ir sunkiai. Tačiau krikšto tėveliui labai patinka sportuoti – jis atsigulęs daro įvairiausius pratimus. Tai, manau, duoda jėgų gyventi toliau“, - sako E. Sirutavičienė.
Kai E. Savičius atsikraustė gyventi į Šiaulius, pasak E. Sirutavičienės, buvo labai silpnas ir beveik nejudėjo. Tą kartą jį į krikšto dukters butą įnešė su kėde. Tačiau palengva mylimas ir prižiūrimas ilgaamžis vėl atsigavo – pradėjo daugiau valgyti, judėti. Dabar E. Savičius yra guvus ir energingas. Nors šimtametis prastai girdi, mėgsta pasižiūrėti televizorių, skaityti laikraščius ir knygas.
„Senukas labai mėgsta skaityti. Dabar kažkokią storą knygą skaito apie šimtamečius. Mano dukra jam kiek atveža knygų, tai visas perskaito. Domisi ir kasdieninėmis naujienomis – skaito laikraščius“, - apie jubiliatą pasakoja E. Sirutavičienė.
