Liubeko projekto dalyvės (iš kairės) Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Rasa Blikertienė ir vokiečių kalbos vyresnioji mokytoja Lina Juškevičienė. „Padėjėja“ - lėlė Lina, kuri padėjo kalbinti vokiečių vaikus.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Dvi Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos pedagogės - vokiečių kalbos vyresnioji mokytoja Lina Juškevičienė ir pradinių klasių mokytoja metodininkė Rasa Blikertienė - sugrįžo iš Šiaurės Vokietijos miesto Liubeko, kur dalyvavo Vilniaus Getės instituto, Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos ir Liubeko pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijos organizuotame projekte „Lietuvių kalbos pamokėlės Šiaurės Vokietijos pradinėse mokyklose“.

 

 

Turėdamos tikslą ne tik supažindinti vokiečius su Lietuva, bet ir norėdamos užmegzti ryšius su Liubeko mokyklomis, kad Šiaulių vaikai gautų galimybių kuo daugiau bendrauti su vokiečiais ir taip populiarinti šią kalbą, mokytojos vienoje Liubeko pradinėje mokykloje vedė lietuvių kalbos pamokėles.

 

„Šioje mokykloje yra integracinės klasės vaikams su negalia. Mokosi nuo šių metų ten ir mergaitė su Dauno sindromu, todėl jai yra įrengtas atskiras kabinetas net sauskelnėms keisti, kabinetai mankštai. O integracinėse klasėse dirba po du mokytojus. Ir visa tai tam, kad vaikai integruotųsi į visuomenę“, - pasakoja mokytoja Rasa Blikertienė. Mokytoją Rasą Juškevičienę labiau nustebino kitas dalykas: „Klasėse - jokių kompiuterių, jokių naujųjų technologijų, kurios dabar pas mus yra ant bangos - stengiamasi, kad vaikai kuo daugiau skaitytų knygas, ranka rašytų. Tiesiog naudojami tradiciniai metodai: knyga, sąsiuvinis, lenta. Tiesa, kai mums prireikė atsivežtai medžiagai parodyti kompiuterio, jį į klasę atnešė, bet tik tam laikui. O ir mokytojų kambaryje - nė vieno kompiuterio, tik segtuvai, kortelės ir kita vaizdinė medžiaga...“

 

 

Taigi abiejų Vinco Kudirkos mokyklos mokytojų Liubeko pradinės mokyklos ketvirtojoje integracinėje klasėje laukė sunkios užduotys. Pradinių klasių mokytoja Rasa Blikertienė vokiečių, turkų, mišriose šeimose augantiems vaikams reikėjo pravesti lietuvių kalbos pamoką neištardama nė žodžio vokiškai, stengdamasi perteikti visą informaciją mimika, gestais, intonacijomis ir lietuviškai. Gerai, kad mokytoja tokia patyrusi ir nusivežė nemažai savo pačios pasigamintų vaizdinių priemonių, tad jau per pirmąjį susitikimą su vaikais juos išmokė lietuviškai pasisveikinti, pasakyti savo ir paklausti pašnekovo vardo.

Mokytojos Linos Juškevičienės darbas nebuvo lengvesnis, nors ji jau galėjo vesti pamokėles vokiečių kalba. Ji naudodama įvairias vaizdines priemones turėjo supažindinti su Lietuvos istorija, geografija, politika, liaudies tradicijomis ir net nacionaliniais valgiais. Valgiai, ypač kepta su česnaku juoda duona ir šakotis, sudomino ne tik mokinius, bet ir mokytojus - pasirodė, kad „baumkuchenas“ toli gražu nėra vokiečiams žinomas kepinys...

 

Šiaulietės mokytojos patenkintos projekte dalyvavusios, nes įgijo patirties bendraudamos ir su vokiečių, ir su lietuvių kolegomis, ir užmezgė ryšius, padėsiančius populiarinti vokiečių kalbą Šiaulių mokyklose. O pradinių klasių mokytoja Rasa Blikertienė numatė visą programą ateičiai: „Pakalbinsiu savo trečiokų tėvelius integruoti vokiečių kalbos žodžius į kūno, kultūros, pasaulio pažinimo, matematikos pamokas. Juk tai padėtų vaikams apsispręsti renkantis antrąją užsienio  kalbą šeštoje klasėje“.