Širdies ritmo stimuliatoriai: 1987 m. stimuliatorius (dešinėje) ir šiuolaikinis stimuliatorius (kairėje).
Akvilės PUŠINSKAITĖS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Padarytas dar vienas žingsnis geresnės gyvenimo kokybės ir profesionalesnės medicininės pagalbos link – vakar Respublikinės Šiaulių ligoninės Rentgenochirurginės ir neinvazinės diagnostikos skyriaus rentgeno chirurgijos operacinėje buvo atliktos dvi pirmosios elektrokardiostimuliatoriaus implantavimo operacijos dviem vyrams, kurių vidutinis amžius – 70 metų. Operacijas atliko gydytojas intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas kartu su savo mokytoju ir vedliu Aru Puodžiukynu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Širdies aritmijų sektoriaus vadovu ir profesoriumi.

Gerina gyvenimo kokybę ir grąžina darbingumą
Šiuo metu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra įrengtos dvi rentgenochirurgijos operacinės, viena jų skirta elektrokardiostimuliatorių implantacijoms. Reikalinga ne tik atlikti pačias operacijas, kurias apmoka Ligonių kasos, bet ir teikti nuolatinę priežiūrą po implantacijos.
„Pacientų, išvažiuojančių iš Šiaulių su tokiomis problemomis, yra nemažai – per metus apie 100. Atlikti elektrokardiostimuliatorių implantacijas yra kiekvieno kardiologijos centro garbės reikalas“, – per spaudos konferenciją sakė Širdies ir kraujagyslių centro vadovė Jurgita Plisienė.
Pats V. Tamakauskas sako, kad jo studijos truko apie 13 metų ir pagaliau atėjo laikas savo žinias įgyvendinti praktikoje. Jis neslepia, kad šiai sričiai atidavė daugybę laiko.
„Tokios operacijos trukmė visiškai nenuspėjama – standartinė operacija trunka apie valandą. Operacijos metu pacientas nieko nejaučia, nes jam taikoma vietinė nejautra. Didžiausia populiacijos dalis, kuriems reikia dėti stimuliatorių, yra žmonės su retu širdies ritmu ir pulsu. Stimuliatorius atstato normalią, elektrinę širdies veiklą ir pacientas gali grįžti į savo gyvenimo aplinką, atsistato darbingumas“, – sako V. Tamakauskas.
Jis taip pat pastebi, kad neatlikus tokios operacijos, žmogus turi nemažai problemų – gali pasireikšti neįgalumas, kai pacientas negali net savęs apsitarnauti. Liūdnesnės pasekmės – tai pacientai, kuriems reikia greituoju būdu implantuoti stimuliatorius ir jie patenka į reanimaciją, būna netekę sąmonės, pavyzdžiui, vairuojant.

Stimuliatoriai patikimi ir nesukelia diskomforto
Profesorius A. Puodžiukynas džiaugiasi, kad ir Šiauliai prisijungė – dabar operacijos bus atliekamos penkiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.
„Kodėl čia? Dalis pacientų yra tiksinčios bombos, kuriems delsimas, valandos, o kartais ir minutės gali būti lemtingos ir ne visada saugu tą tiksinčią bombą vežti iš Šiaulių į Kauną, Vilnių ar Klaipėdą“, – sako A. Puodžiukynas.
Pasak jo, elektrokardiostimuliatorių implantavimo operacijų istorija kardinaliai keitėsi – 1990 m. tokių operacijų buvo atliekama 400 per metus Vilniuje ir Kaune. Dabar, esant galimybėms suteikti tokią pagalbą, implantuojama apie 2500 stimuliatorių per metus. O tai reiškia daugiau išgelbėtų žmonių gyvybių.
Šių operacijų poreikis labai įvairus – tokios operacijos gali prireikti tiek kūdikiui, tiek per 100 metų turinčiam žmogui. Svarbiausia, kad modernūs stimuliatoriai gelbsti gyvybes, nesukelia nepatogumų ir yra patikimi.
„Šiais laikais tai būtų neįmanoma – technologijos yra per toli pažengusios ir šie stimuliatoriai yra apsaugoti. Labai paprastas pavyzdys, kai žmogų ištinka klinikinė mirtis ir jį gaivina pridedant defibriliatorių, jį paspaudžia, kūnas išsilenkia, šokteli kažkiek – per kūną eina 6–7 tūkst. voltų. Tiesioginės įtampos srovė teka per organizmą, bet šiuolaikiniai stimuliatoriai atlaiko tokio lygio srovę ir jie veikia puikiausiai“, – sako A. Puodžiukynas.