Pasirašyta Baldų klasterio tarp Šiaulių miesto ir rajono įmonių bendros veiklos sutartis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių mieste įsteigtas Baldų klasteris. Jungtinę veiklos sutartį pasirašė klasterio iniciatoriai Šiaulių pramonininkų asociacija, miesto ir rajono baldų gamybos įmonės ir dvi mokslo įstaigos – Šiaurės Lietuvos bei Šiaulių valstybinė kolegijos. Tikimasi, kad kiekviena įmonė įneš savo indėlį ir prisidės prie bendros sėkmės siekiant tarptautinės rinkos pripažinimo.
Klasterių bumas auga
„Mes, šiauliečiai pramonininkai, visada akcentavome, kad bendradarbiavimas – mūsų sėkmė. Visos pasaulio tendencijos rodo, kad šiandien reikia nebekonkuruoti, bet tarpusavyje kalbėtis ir tartis kaip kovoti su nesveika rinkos konkurencija. Šiandien, sutarties pasirašymo metu, įrodėme, kad einame teisingu keliu. Aišku, kelio pradžia yra, bet kelionė į sėkmę bus nelengva, manau, dar laukia nemaži iššūkiai“, – kalbėjo Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) prezidentas Alvydas Stulpinas.
Klasterio koordinatorius „Verslios Lietuvos“ atstovas Paulius Valiulis sakė, kad įmonėms dirbant kartu pasiekiama geresnių rezultatų.
„Lietuvos situacija tokia, kad pavienės įmonės sunkiai dirba su užsienio rinkomis, jos iš esmės per mažos. Didžiąja dalimi joms trūksta kompetencijos, o darbas kartu, mokantis vieniems iš kitų, padeda tam tikras spragas panaikinti“, – akcentavo P. Valiulis.
Specialisto teigimu, baldų klasterio perspektyva slypi pačiame produkte. Pavyzdžiui, dabar užsienio užsakovams, užsiimantiems viešbučių statyba, nebereikės kreiptis į kelis tiekėjus, t. y. supaprastės procesas tiek priimant užsakymus, tiek kontroliuojant proceso eigą.
Anot P. Valiulio, apskritai Lietuvoje klasterio bumas auga. Tačiau neaišku, kiek iš jų dirba kokybiškai ir tikslingai: „Dalis kuriasi tik dėl europinių pinigų, bet iš esmės mes to neskatiname. Sakome, kad pinigai yra priemonė tik tikslui pasiekti.“
Siekia būti patrauklūs klientams
Baldų klasterio veiklos sutartį pasirašė skirtingų tipų ir paskirties – korpusinių, minkštų, nestandartinių, medinių – baldų gamintojai. Vienas iš gamintojų Žydrūnas Grinius sakė, kad susijungus visiems baldų gamintojams bus lengviau konkuruoti.
„Kadangi dirbame ne vienerius metus su eksporto rinkomis, matome, kad ten esame labai maži, todėl manau, kad susibūrus į bendrą komandą, turėsime naują svorį užkariaujant naujas rinkas“, – vylėsi Ž. Grinius.
Anot jo, įmonių jungimasis naudingas ne tik pačiam verslui, bet ir Lietuvos, Šiaulių miesto ir rajono gyventojams: „Pagrindinė nauda ta, kad eksportavus baldus pinigai grįš į Lietuvą. Manau, sugebėsime sukurti prekinį ženklą, kuriuo galėsime pardavinėti brangesnius produktus ir dėl to žmonių atlyginimai bus didesni.“
„Steigdami klasterius, stodami į įmones, prieš keletą metų pastebėjome, kad eidami į užsienio rinkas ne visada esame patrauklūs Šiaulių pirkėjams. Kiekviena įmonė, tokio dydžio kaip mūsų, yra stipresnė vienoje ar kitoje srityje. Jungdamiesi mes galime pasiekti geresnių rezultatų, nes taip sudarome daug patrauklesnį bendrą svorį, veržiantis į platesnius vandenis. Pagrindinis susijungimo tikslas – būti patrauklesniems klientams“, – antrino Redas Alubickis.
Nenuvertina švietimo įstaigų vaidmens
Tikimasi, kas svarbų vaidmenį atliks ir sutartį pasirašiusios Šiaurės Lietuvos bei Šiaulių valstybinė kolegijos. Girdi, švietimo įstaigų prisijungimas prie verslo visada buvo laukiamas. Manoma, kad gamybos procesams padės įstaigų mokslinis potencialas, laboratorinis darbas.
„Šiaulių valstybinė kolegija prisijungia prie šio klasterio tikėdamasi, kad toje veiklos grandinėje, kurią kurs baldų pramonės atstovai, atras vietą studentai ir dėstytojai. Klasterio kūrimosi pradžioje studentams jau formuluojamos užduotys prisidėti prie klasterio veiklos viešinimo, tinklalapio kūrimo. Mes, turėdami savo studentus tiek technologijos, tiek socialinių mokslų, galime pasiūlyti, kad tos užduotys, kurias formuluoja baldininkai mums, bus labai aktualios per studentų praktikas“, – sakė Šiaulių valstybinės kolegijos atstovė Lina Tamutienė.
A. Stulpinas: „Šiandien, sutarties pasirašymo metu, įrodėme, kad einame teisingu keliu. Aišku, kelio pradžia yra, bet kelionė į sėkmę bus nelengva, manau, dar laukia nemaži iššūkiai.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
P. Valiulis: „Lietuvos situacija tokia, kad pavienės įmonės sunkiai dirba su užsienio rinkomis, jos iš esmės per mažos. Didžiąja dalimi joms trūksta kompetencijos, o darbas kartu, mokantis vieniems iš kitų, padeda tam tikras spragas panaikinti.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
