Panteonas-memorialas buvo atidengtas 1995 m. rugpjūčio 20 d.
Ramunės DAMBRAUSKAITĖS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Į redakciją kreipėsi šiaulietis dėl Šiaulių miesto Ginkūnų kapinėse esančio 1941 m. birželio sukilėlių, tremtinių ir politinių kalinių, išeivių kapų panteono-memorialo (autorius, dailininkas Gediminas Tamošiūnas ir architektas Antanas Plaipa). Vyriškis abejoja, ar prideramai prižiūrimi minėto panteono sektoriai.

Trūksta lentelių?
„Keturiuose sektoriuose aplink Kančių ir Vilties paminklą išsidėstę maždaug 30 vienetų baltų kryžiukų su lentelėmis. Aš suskaičiavau, kad iš tų 30 kryželių vienuolikoje nėra visiškai jokių lentelių. Tad koks žmogus, koks partizanas palaidotas, kokiais metais tai vyko – absoliučiai jokios informacijos nėra. O jei lentelės yra, tai užrašai išblukę“, – aiškina vyriškis.
Paskambinęs į Ginkūnų kapinių direkciją vyriškis taip ir nesulaukė tikslaus atsakymo, kam priklauso prižiūrėti paminklą su kapais.
Didžioji marmurinė lenta, su užrašu „1940 – 1990 m. tragiškaisiais Lietuvos vergijos metais, savo viltis, kovas ir kančias (...)“ irgi atrodo nekaip – raidės nublukusios, viena lenta aukščiau, kita žemiau...

Tvarko kasmet ir atidžiai prižiūri
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokubauskienė išsamiai paaiškina situaciją – esą čia šiaulietis išpūtė burbulą.
Pirmininkė jau po pirmojo redakcijos skambučio sureagavo operatyviai ir su delegacija išvyko į Ginkūnų kapines įsitikinti, kokia ten situacija iš tiesų. Pasak jos, negerai, kad matosi po žiemos šiek tiek išsibalansavusios plokštės.
„Didysis kryžius yra įtrauktas į Savivaldybės saugomų objektų sąrašą, mes prie jo liestis negalime. Teritorija priklauso Savivaldybei, tačiau už kryželius kaip ir mes atsakingi. Mūsų šių metų plane buvo numatyta, kad kryželius reikia perdažyti, atnaujinti, sutvarkyti plokštes. Ir dar vakar skambinau Prisikėlimo apygardos partizanų vadui J. Mociui – mes dar sykį aptarėme, kad jau šią vasarą kryželius atnaujinsime bendradarbiaudami su Prisikėlimo apygardos partizanais“, – sako pirmininkė.
O dėl didžiosios plokštės viskas labai paprasta – margame marmure išgraviruotas raides sunku įskaityti. Visgi metai, aplinka – saulė, lietus, sniegas – turi įtakos. Raidės ryškinamos aliejiniais dažais, tačiau šie pamažu nutrupa.
Pirmininkės teigimu, jau dabar svarstoma, kokių priemonių reikėtų imtis, kad raidžių ryškumas taptų ilgaamžiškesnis. O šiemet planuojama atnaujinti ir jas.

Lentelės ne dingo – jų ir nebuvo
Taip pat pirmininkė paaiškino ir „dingusių“ lentelių klausimą.
„Tai buvo panteono-memorialo projekto sumanymo dalis. Yra keturi sektoriai – ir juose po septynis kryželius iš visų pusių. Kad bendras vaizdas išliktų, ten simboliškai įstatyti kryžiai, po jais niekas nėra palaidotas. Šie kryželiai – kaip simbolis visiems. Todėl niekas jų nenuėmė, nes paprasčiausiai nebuvo jokių lentelių“, – paaiškina V. Jokubauskienė.
Tad jau netrukus, kaip ir planuota, artėja numatyta talka, laukiama palankesnių oro sąlygų. O per metus vyksta dvi, tad tvarkant ir atskirą plotą, skirtą buvusių tremtinių bei politinių kalinių ir jų šeimų narių kapams, kurių metų yra vis kažkas atnaujinama...
„Talką organizuojame Motinos dienai, o kita vyksta dar prieš Vėlines“, – apie kasmet organizuojamas talkas sako V. Jokubauskienė.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė V. Jokubauskienė išsamiai teigia, kad panteonas-memorialas yra prižiūrimas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.