Pročiūnų žudynių vietą ir kapus vis dar žymi sovietmečio lentelė – „Buvusi žudynių vieta. Čia palaidoti 1941-1944 m. vokiečių fašistų nužudyti 732 asmenys“.
Skaitytojo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Kol ne vienerius metus Šiaulių miesto valdžia taip įnirtingai kovojo už kuo didesnes kapines Daušiškėse, lyg jos išspręstų visas miesto problemas, panašu, kad jai visai iš atminties išsitrynė, jog reikia rūpintis ir esamomis kapinėmis, kitais kapais, net jei jie yra pačiame Šiaulių pakraštyje, Pramoninio parko teritorijoje. Jau daugybė metų Pročiūnų žudynių vieta ir kapai yra visiškai apleisti, neištyrinėti ir net nepažymėti, nors dar 1997 metais įrašyti į kultūros vertybių registrą, į šiauliečių raginimus šia vieta pasirūpinti miesto valdžia tik atsirašinėja.

Miškelyje palaidoti 732 nužudytieji
Istorikė Roma Baristaitė „Šiaulių naujienoms“ yra pasakojusi apie žudynių vietą Pročiūnuose, kur 1941-1944 metais buvo laidojami okupacinei vokiečių valdžiai prasikaltę asmenys.
„Daugelis jų dėl politinių, kriminalinių ar dar kitokių priežasčių buvo kalinami Šiaulių kalėjime, iš kur ir buvo vežami į Pročiūnus laidoti. 1944 metais spalio 29 dieną specialios komisijos buvo paskelbta, kad Pročiūnų kaimo miškelyje, septintajame kilometre nuo Šiaulių, apie 100 metrų nuo Šiaulių-Radviliškio vieškelio, kairėje, rastos aštuonios užkastos duobės, kuriose rasti 732 palaidoti sušaudyti žydai, lietuviai ir kitų tautybių atstovai - civiliai asmenys“, - sako istorikė.
Nors dar 1997 metais Pročiūnų žudynių vieta ir kapai įrašyti į kultūros vertybių registrą kaip valstybės saugomas nacionalinio lygmens objektas, tačiau valdžia dėl to nė piršto nepajudino.

Šiauliečiai prašė Seimo pagalbos
Tad iniciatyvos ėmėsi šiauliečiai. 2011 metais Seimo tuometinės pirmininkės Irenos Degutienės vizito metu vienas iš šiauliečių kreipėsi į ją pagalbos, kad ši vieta būtų ištirta ir deramai sutvarkyta. Kitas šiaulietis maždaug tuo pačiu metu irgi kreipėsi į kelis Seimo narius.
Lietuvos gyventojų genocido rezistencijos tyrimų centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Edita Jankauskienė teigė esanti nustebusi, kad net nesiimta sutvarkyti šios vietos.
E. Jankauskienė tvirtina, kad dar 2011 metų gegužę centras Seimo nariams ir Pirmininko padėjėjui nusiuntė atsakymus, kad informacija apie Pročiūnų žudynių vietą ir ten esančius kapus yra patvirtinta archyviniais dokumentais – taip, „duomenys leidžia teigti, kad tarp 732 nužudytų asmenų buvo lietuvių, rusų, žydų tautybių žmonių“.
Dėl vieno iš šių kreipimųsi į Seimą tarpininkavęs Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos, Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys, Šiaulių skyriaus pirmininkas ir žinomas menininkas Algirdas Kulikauskas apie Pročiūnų žudynių vietą ir kapus negali ramiai kalbėti.
„Ten iškasinėtos žvyrduobės, galimoje palaidojimo vietoje yra kažkokie statiniai, mėtosi padangos, veši krūmai ir žolė. Baisiausia, kad šios palaidojimo vietos sutvarkyti niekaip nepavyksta, nors beldžiamės visur, kur įmanoma, bet vis be rezultatų. O juk esame katalikiškas kraštas, tai nė vienas žmogus pagal mūsų tradicijas nei pamiškėse, nei pakrūmėse, nei žvyrduobėse, nei šuliniuose negali būti palaidotas“, - sako A. Kulikauskas.

Savivaldybė pažadų neištesėjo
Vis dėlto, Šiaulių miesto tarybos nario Aurimo Nausėdos teigimu, 2011 metų lapkričio 11 dieną buvo Šiaulių miesto savivaldybės infrastruktūros skyriaus specialistų pažadėta, kad ši vieta bus apžiūrėta specialios komisijos, kuri įvertins, kiek lėšų reikia aplinkos tvarkymui ir archeologiniams tyrimams 2013 metais. Ir jau lapkričio 16 dieną Pročiūnų miškelyje apsilankiusi Savivaldybės komisija nusprendė, kad kitų metų pirmąjį pusmetį čia bus nupjauta žolė, pašalintos šakos, o paminklinė lenta bus perkelta į tinkamą vietą ir joje bus patikslintas užrašas - nurodant, jog čia yra žudynių vieta ir kapai.
Tačiau miesto valdžios pažadai ir liko tik pažadais.
„Kasmet lėšos tos Pročiūnų žudynių vietos ir kapų sutvarkymui vis perkeliamos į kitus metus. Daušiškėmis rūpinamasi, o kultūrinio paveldo vietomis, kurios generuotų papildomus turistų srautus – ne, - piktinasi A. Nausėda. - Juk Pročiūnais yra domėjęsi žydų parlamentarai, nes ten palaidotas Izraelio parlamento buvusio pirmininko tėvas, giminės. Jei būtų užrašas, važiuotų turistai apžiūrėti - vieta yra gana įdomi įvairiais požiūriais.“
Todėl Tarybos narys jau antrus metus kreipiasi į į miesto Savivaldybės administracijos direktorių dėl Pročiūnų žudynių vietos ir kapų kaip kultūros paveldo objekto sutvarkymo ir lėšų tam skyrimo. Paskutinį kartą kreipėsi prieš dvi savaites - esą reikia 2014 metų biudžete numatyti lėšas tos vietos archeologiniams tyrimams, kad būtų nustatytos palaidojimo ribos, memorialinio ženklo su teisingu įrašu pastatymui ir t. t.
Ir reikia pripažinti, atsakymo sulaukė: „Dėkojame Jums už prašyme pateiktus išsamius pasiūlymus ir pažymime, kad vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis bei pagal Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto finansines galimybes į juos pasistengsime atsižvelgti darbo tvarka.“
A. Nausėda po tokio atsakymo nusprendė: „Kadangi čia nėra priimami sprendimai, tik yra atsirašinėjimas, ruošiuosi kreiptis į Seimo kontrolierių ir į Seimo narį Emanuelį Zingerį, kuris pažadėjo padėti.“