Didžiąją dalį savo atlyginimo gyventojai neretai atiduoda įvairiausiems mokesčiams. Vaikus turinčios šeimos kitą dalį skiria vaikų išlaikymui, mokslams. Ekonomistai skaičiuoja, kad lyginant su 2013 m., kitais metais turėtų mažėti gyventojų sumokama mokesčių suma, tačiau nežymiai. O kai kuriais atvejais grynųjų pajamų padidėjimo gali ir nesijusti, nes valdžia, sumažinusi vienus mokesčius, kitus nusprendė padidinti.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Algimantas BALTRUŠAITIS

Atlyginimą tirpdo mokesčiai
Skaičiuojant nuo darbo užmokesčio fondo, mažiausiai uždirbantiems mokesčių našta palengvės 1 proc. punktu, o didesnes pajamas gaunantiems mokesčiams tenkanti pajamų dalis sumažės, tik jei jie turi vaikų. Tai parodė lapkričio pabaigoje komercinio banko Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė.
Šiais metais 1000 litų neatskaičius mokesčių gavusio netaupančio ir finansinių įsipareigojimų neturinčio gyventojo atveju, pagrindiniams pajamų ir vartojimo mokesčiams buvo skirta kiek daugiau nei pusė (54 proc.) darbo užmokesčio fondo (1312 Lt / mėn.), apimančio darbuotojo bruto darbo užmokestį ir darbdavio sumokamus mokesčius, arba kiek daugiau nei 700 litų per mėnesį. Tuo tarpu vidutinį mėnesio atlyginimą – 2305 litus neatskaičius mokesčių – uždirbusio gyventojo mokesčių dalis nuo darbo užmokesčio fondo – 3024 litų – siekė 57 proc., arba 1728 litus.

Keičiasi mokesčių sistema
Kitais metais, įvertinus Vyriausybės ir Seimo atliktus mokesčių sistemos pakeitimus, gyventojai mokesčiams turėtų išleisti šiek tiek mažiau. Asmeninių finansų instituto ekspertų teigimu, mažiausiai uždirbantys mokesčiams skirs 13 litų, o vidutinį darbo užmokestį gaunantys – 11 litų per mėnesį mažiau. Tam įtakos turės keletas veiksnių, tačiau grynųjų pajamų didėjimą pajusti gali ne visi – vieni mokesčiai mažės, bet didės kiti.
„Nuo kitų metų pradžios mokesčiams tenkanti pajamų dalis mažės dėl 100 litų augančio neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD). Vis dėlto jo poveikį grynųjų pajamų padidėjimui gali pajusti ne visi, nes kitų metų pavasarį taip pat didėja akcizai alkoholiui ir tabakui. Tad negalintiems atsisakyti žalingų įpročių gali tekti papildomas pajamas, kurias lems NPD didėjimas, „paaukoti“ išlaidų dėl padidėjusių akcizų kompensavimui“, − teigė Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Papildomos lengvatos – auginantiems vaikus
Dėl NPD sukuriamo mokesčių progresyvumo uždirbančiųjų daugiau nei 3850 Lt per mėnesį mokestinė našta mažės tik tuo atveju, jei asmuo ar šeima augina nepilnamečių vaikų. Mat papildomas NPD, taikomas tik tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus, nuo 2014-ųjų sausio 1 d. didės 100 litų – iki 200 litų už pirmą vaiką.
„Skaičiuojama, kad dėl papildomo NPD didėjimo šeimos, kurią sudaro du suaugusieji, gaunantys vidutinius darbo užmokesčius, ir vienas nepilnametis, mokesčiams tenkanti pajamų dalis, palyginus su šiais metais, sumažės beveik 1 proc. punktu arba 27 litais. Tai nedidelis pokytis, tačiau ir šios sumos nederėtų „pamesti“ kasdienių išlaidų eilutėse ar išleisti žalingų įpročių finansavimui“, − sakė O. Bložienė.

Reikia taupyti
Jos teigimu, mažiau vartoja, taigi ir mažiau mokesčių sumoka, turintys finansinių įsipareigojimų ar taupantys. „Todėl bene racionaliausias būdas išnaudoti grynųjų pajamų padidėjimą, kuris prognozuojamas ne tik dėl NPD pokyčių, bet ir dėl vidutinio darbo užmokesčio augimo bei teigiamų tendencijų darbo rinkoje, yra kaupimas, pavyzdžiui, pensijai“, − teigė Asmeninių finansų instituto vadovė.
Asmeninių finansų instituto ekspertų skaičiavimais, vidutinį darbo užmokestį gaunantis lietuvis per mėnesį 369 litus arba 16 proc. bruto atlyginimo sumoka pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 320 litų gyventojo pajamų mokesčio (GPM), 138 litus privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSDĮ), 112 litų akcizų ir 69 litus mokesčio „Sodrai“ formomis. Tačiau didžiausią sumą – beveik 719 litų – sudaro darbo jėgos mokesčiai, kuriuos už darbuotoją sumoka darbdavys.