Kai kurios pietinio miesto rajono žaidimų aikštelės dar gali „pasididžiuoti“ laike sustingusiomis sovietmečio konstrukcijomis.
Ramunės DAMBRAUSKAITĖS nuotr.
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Ne visi Šiaulių miesto vaikai savo kieme turi kur žaisti: kai kurios pietinio rajono žaidimų aikštelės vis dar su laike sustingusiomis sovietmečio konstrukcijomis – čiuožyklomis, karstyklėmis, sūpynėmis, arba tų aikštelių išvis nebelikę. Yra Šiauliuose ir naujai įrengtų žaidimų aikštelių, bet kelių tokių „oazių“ šimtatūkstantiniame mieste akivaizdu, kad neužtenka. Kaip neužtenka ir pačių gyventojų, vietos bendruomenių iniciatyvos įrengti tokias žaidimų aikšteles.
Savo lėšomis – tik smėlis
Nors daugiabučiuose gyvena daug jaunų šeimų, auginančių mažus vaikus ir norinčių, kad mažyliai galėtų saugiai žaisti prie namų, žaidimų aikštelėmis nėra kam pasirūpinti. Tad tėvai vos ne retoriškai klausia, kodėl buvo išardytos senosios konstrukcijos ir kodėl jos nebuvo atnaujintos, pataisytos ar kitaip suremontuotos.
„Mano vaikai jau užaugo, tačiau man vis tiek neaišku, kodėl išvežė senąją karuselę, o paliko tik aukštas karstykles, kurios atrodo nesaugios. Kodėl kažką išvežant nebuvo galima pakeisti kita konstrukcija ar karusele? Juk mūsų vaikai turi augti gražioje ir saugioje aplinkoje, jie turi matyti, kad miestas gražus ir kad yra čia ką veikti nuo pat mažų dienų“, - sakė viena šiaulietė.
Gegužių gatvės 72 ir 74 bei Gytarių gatvės 1 daugiabučių bendrijos pirmininkas Arvydas Urbonavičius sako, kad gerai, jog vaikai moka žaisti ir be naujų, žaidimams skirtų medinių konstrukcijų, kūrybingai išnaudodami ir žaliąją kiemo erdvę, nes pietinio rajono namų bendrijos apie žaidimų aikštelių sutvarkymą ar atnaujinimą tegali pasvajoti – bendrijų lėšų užtenka tik aplinkos ir pastatų priežiūrai.
Į prastos būklės žaidimų aikštelę orams atšilus, pasak A. Urbonavičiaus, bendrija turi galimybių tik atvežti papildomai smėlio.
„Dar yra aikštelėje kelios išlikusios konstrukcijos, kuriomis galima laipioti, sūpynės. Pinigų naujoms konstrukcijoms bendrija tikrai neturi ir vargu ar kada tiek turės. Mano galva, Savivaldybė turėtų statyti“, - sako pietinio miesto rajono daugiabučių bendrijos pirmininkas.
„Belsk ir bus atidaryta“
O štai Šiaulių centre Klevų, M. Valančiaus, Sukilėlių ir kitų aplinkinių gatvių vaikai jau kelerius metus turi puikią naujutėlę žaidimų aikštelę su su tvirtais, spalvingais įrengimais – kad tokia aikštelė būtų įrengta pasistengė Klevų gatvės 13-ojo namo bendrija.
„Vaikų sulaukiame labai daug – į mūsų aikšteles vaikai ateina žaisti ir iš Varpo, ir iš Dvaro gatvių, ir nuo Kuršėnkelio, - sako bendrijos pirmininkė Virginija Remeikienė. - Kad atsirastų nauja žaidimų aikštelė, pirmiausia turėtų būti aktyvūs patys namo gyventojai. O mums tokios labai reikėjo – juk auga tiek mažylių, todėl rašėme Savivaldybei, rinkome parašus. Juk Dievulis sako – belsk ir bus atidaryta. Ir matote – atsidarė.“
Kartu V. Remeikienė pripažino, kad bendrijai surinkti lėšų tokiai aikštelei neįmanoma, nes išvažiavusiųjų į užsienį šiauliečių butų nuomininkai nenori mokėti nei kaupimo, nei techninės priežiūros mokesčio. „O ką jau kalbėti apie vaikų žaidimų aikšteles iš bendrijų kišenės“, - teigė pirmininkė.
Planuojama atstatyti dar 10 aikštelių
Šiaulių miesto mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė teigia, kad Savivaldybė planuoja ne tik atkurti senas žaidimų aikšteles, bet ir kurti laisvalaikio zonas vaikams bei suaugusiems.
„Yra biudžete suplanuoti pinigai, pagal 2012 metų programą išmontuotų aikštelių atstatymui. Dalį aikštelių atstatėme, planuojame atstatyti dar apie 10 aikštelių. Netrūksta naujų idėjų ir jas jau aptarėme su vietos bendruomenių tarybomis, kurios pasiūlo labai puikių sprendimų“, - sakė D. Martinkienė.
Pasak vicemerės, ne visos bendrijos yra aktyvios, bet prašymų įrengti žaidimų aikšteles pastaruoju metu sulaukta iš Šiaulių pietinio ir Zoknių rajonų.
„Mūsų prioritetas yra atstatyti išmontuotas aikšteles. Tad bendrijos parodo iniciatyvą, mes Savivaldybėje svarstome galimybes tas iniciatyvas finansuoti“, - sakė mero pavaduotoja.
