2014-01-30 04

Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo P. Nainio, Šiauliuose išlaidos už užsienyje suteiktas medicinos paslaugas žymiai padidėjo.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Kasmet vis daugiau keliaujančių apdraustųjų pasinaudoja būtinosios pagalbos paslaugomis užsienyje, todėl šioms reikmėms prireikia vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Todėl pernai, palyginti su 2012 metais, išlaidos už šalies gyventojams suteiktą būtinąją medicinos pagalbą šoktelėjo beveik dvigubai.
Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo Prano Nainio, Šiauliuose taip pat išlaidos už užsienyje suteiktas medicinos paslaugas padidėjo, tačiau dėl to baimintis nereikėtų, nes tai natūralus procesas.

Išlaidų daugėja dėl studentų, keliautojų ir emigrantų
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Jūratės Sabalienės teigimu, Europos Sąjungos (ES) šalyse ir Šveicarijoje gydymąsi nulėmė gyventojų migracija, vykstančiųjų į trumpalaikes keliones bei studijuojančiųjų ES šalyse skaičiaus didėjimas.
Pernai už būtinosios sveikatos priežiūros paslaugas ES šalyse, kurių išlaidos kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, VLK teko sumokėti iš viso apie 22,7 milijono litų. Ir tai dar ne visa suma – per 7 milijonus litų teko išleisti medicinos pagalbai, suteiktai mūsų apdraustiesiems, persikėlusiems gyventi į kitas ES šalis, taip pat SAM veikiančios komisijos sprendimu išvykusiems į šias šalis konsultuotis ir (ar) gydytis.
Tačiau Šiauliuose nuo praėjusių metų galimybe nemokamai gydytis užsienyje, pasak P. Nainio, pasinaudojo vos du miestiečiai: vienas 2013 metais ir vienas 2014 metais.
Dėl būtinosios pagalbos ES šalyse Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje 2012 metais buvo užregistruota 50 atvejų, kurie įvertinti 16,5 tūkstančio litų, o praėjusiais metais - tik 41 atvejis. Tačiau už bendrąją suteiktą medicinos pagalbą teko sumokėti kiek daugiau – 24,5 tūkstančio litų.
Daugiausia šiauliečiams bendroji pagalba buvo suteikta Vokietijoje, Švedijoje ir Latvijoje.
Bendras šalies rodiklis taip pat rodo, jog kasmet didžioji išlaidų dalis tenka išlaidoms už apdraustiesiems suteiktas paslaugas Vokietijoje apmokėti - net 37,6 procento, 14,4 proc. už apdraustųjų gydymą Prancūzijoje, 10,8 proc. – Norvegijoje, 9,3 proc. – Švedijoje ir apie 5 proc. – Ispanijoje.

Nesąžiningi asmenys greit išaiškinami
Teisę ES šalyse gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kurių išlaidos visiškai arba iš dalies apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, turi Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti žmonės. Jiems išvykstant iš Lietuvos rekomenduojama pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią nemokamai išduoda teritorinės ligonių kasos.
„Jei kas atsitiko užsienyje, svarbu turėti galiojančią Europos sveikatos draudimo kortelę, tuomet bus galima gauti ES šalyje valstybinėje įstaigoje pagalbą. Išlaidos už būtinąją medicinos pagalbą išauga nepriklausomai nuo atvejų skaičiaus, įtakos turi suteiktos pagalbos sudėtingumas. Kai įvyksta avarija, žmogus patiria lūžimus, tada būtinoji pagalba kainuoja daugiau. Tačiau labiausiai nuostolingi tie atvejai, kai gyventojai gudrauja – pasinaudoja ES sveikatos draudimo kortele tada, kai ji iš tikrųjų negalioja, nes asmuo niekur nedirba ir nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Sužinojus apie pažeidimus, įsitraukia teisininkai. Todėl nereikėtų gudrauti, nes ligonių kasos bet kuriuo atveju sužinos apie nusižengimą“, - pabrėžia P. Nainys. Neteisėtai pasinaudojus minėta kortele reikia grąžinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui patirtą žalą.

Kortelės negarantuoja išlaidų apmokėjimo
Europos sveikatos draudimo kortelė medicinos paslaugų išlaidų apmokėjimo negarantuoja, jei žmogus kreipiasi į gydymo įstaigą, nepriklausančią valstybinei tos šalies sveikatos sistemai. Ši kortelė neužtikrina paciento priemokų (mokesčių) ir transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje jam tenka vykti namo.
Kiekvienas turintis kortelę pasirašytinai įsipareigoja jos nenaudoti, jei taptų neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Viešintys Lietuvoje ES šalių apdraustieji taip pat turi teisę gauti būtinosios medicinos paslaugas Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose įstaigose.

 

 
Straipsnių peržiūros
94479937
Į viršų