Studijų prorektorius džiaugiasi, kad didelė dalis paraiškų tikslinėms vietoms buvo patenkintos – 54 iš 114.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Šiemet Šiaulių universitetui skirtos 54 tikslinio finansavimo vietos. Iš viso Lietuvoje 624 tikslinės vietos skirtos universitetams, o 92 – kolegijoms. Pasak Šiaulių universiteto studijų prorektoriaus doc. dr. Juozo Pabrėžos, žvelgiant į visos Lietuvos kontekstą vietų yra vis dar per mažai, nors į priekį jau žengta – praėjusiais metais buvo iš viso 401 tikslinio finansavimo vieta. Tikslinio finansavimo nauda yra dviguba – nemokamos studijos visus ketverius metus ir garantuota darbo vieta po studijų.
Tikslinės vietos – visiems fakultetams
Šiemet vyriausybė neišdrįso pradėti vykdyti savo skelbtos programos nuostatos, kad daliai studijų krypčių ir programų vietoje liberaliai laukinės studijų krepšelių metodikos būtų vykdomas valstybinis užsakymas. „To mes laukiame jau antrus metus, bet iki šiol nepatvirtintos naujos mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Šiemet valstybė finansuos apie 15 tūkst. pirmakursių. 716 tikslinių finansavimo vietų sudaro tik apie 5 proc. visų valstybės finansuojamų vietų“, - teigia J. Pabrėža.
Pernai pateikus 104 ketinimų protokolus Šiaulių universitetui buvo skirtos 32 tikslinės vietos. Studijų prorektorius džiaugiasi, kad didelė dalis paraiškų tikslinėms vietoms buvo patenkintos. „54 vietas, skirtas 8 studijų programoms, vertinu kaip laimėjimą, nes tai yra beveik pusė teiktų paraiškų – teikėme 114. Prioriteto tvarka daugiausiai visoje Lietuvoje yra remiamos informatikos programos, o Šiaulių universitete taip pat daugiausia, t. y. 18, vietų gavo informatika. Po 10 vietų gavo lietuvių filologija ir specialioji pedagogika, 5 – kūno kultūra, 4 – finansų valdymas, po vieną audiovizualinis menas bei taikomosios dailės ir verslo studijų programa“, - aiškina J. Pabrėža. Studijų prorektorius džiaugiasi, kad tikslinį finansavimą gavo visi 7 fakultetai – nesvarbu, kad vieni tikslinių vietų gavo mažiau, o kiti daugiau. „Vis tiek tai yra įrodymas, kad vertinamas klasikinio tipo universitetas“, - sako J. Pabrėža.
Tikslinės vietos – nebūtinai tik geriausiems
Šiemet tikslinio finansavimo sutartis pasirašė 35 įmonės, iš jų 18 – viešojo sektoriaus ir 17 - privataus sektoriaus. „Įsipareigojimai tie patys, privatus sektorius įsipareigoja be trejų metų įdarbinimo apmokėti 20 proc. studijų, viešasis – tik įdarbinti trejiems metams pabaigus studijas“, - teigia studijų prorektorius.
Sistemoje yra naujovių – panaikinta 12 balų kartelė. Anksčiau į tikslines vietas galėdavo kandidatuoti studentai, turintys ne mažiau nei 12 balų. Tad šiemet į tikslines vietas galės pretenduoti visi tapę studentais, net ir tie, kurie nepateks į valstybės finansuojamų krepšelių vietas.
Be to, ši naujovė yra paskata abiturientams, kurių didžioji dalis yra iš Šiaurės Lietuvos regionų: taip bus daugiau galimybių sugrįžti dirbti į savo tėviškę ir prisidėti prie jos ekonominio ir kultūrinio suklestėjimo.
Lemiamas sprendimas – darbdavio
Priėmimo atsakingoji sekretorė Lina Bivainienė teigia, kad universitetas ir būsimas darbdavys visuomet bus labiau suinteresuoti motyvuotais žmonėmis. „Kai kurios studijų programos praėjusiais metais turėjo kandidatų sąrašus į tikslines vietas praktiškai jau vykstant priėmimui. Naujovė, kad neliko 12 balų ribos, yra pozityvi. Nebus papildomo nerimo – pavyzdžiui, kas bus, jei studento balas bus 11,9. Vyks pokalbiai ir susitikimai – priėmimo komisija, dekanas kalbės su kandidatais. Be abejo, kad kandidato vidurkis ir motyvacija labai svarbu, nes jo lauks susitikimas su darbdaviu, kuris turi savo darbuotojo viziją. Be to, su motyvuotu studentu kalbėtis daug patraukliau“, - teigia L. Bivainienė. Griežtos balų sistemos pašalinimas leis laisviau kandidatui, universitetui ir darbdaviui pasiekti geriausią sprendimą, tačiau per susitikimus ir po jų galutinį verdiktą lems darbdavio pozicija.
