
Trečiadienį Šiaulių universiteto Senato posėdyje rektorius Donatas Jurgaitis pristatė vieną svarbiausių klausimų – universiteto 2014 metų veiklos ataskaitą. Būta nemažai pasiekimų – 2014 metų deficitinį biudžetą universitetui pavyko suvaldyti, tačiau ne kartą pabrėžta, kad universitetui reikėtų pasitempti mokslinėje srityje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Skolą norisi kuo greičiau likviduoti
Universiteto valdymo srityje pagrindinis tikslas yra subalansuoti pajamas ir išlaidas, ypač siekiant turimą įsiskolinimą kuo greičiau likviduoti. Šiuo metu jis siekia apie 2,5 mln. litų, o 2014 metų pradžioje universitetas turėjo daugiau nei 3 mln. litų skolą.
Tačiau apskritai Lietuvos universitetai gyvena panašiai – vienų skolos yra mažesnės, kitų didesnės. „Galbūt Lietuvoje yra vienas ar du universitetai, neturintys įsiskolinimų. Mes niekuo nesiskiriame nuo kitų, nes buvo per daug staigus studentų mažėjimas, sureaguoti į jį bandyta visur. Bet situacija tokia: dėstytojai išrinkti dirbti 5 metų kadencijai, o studentų skaičius jai įpusėjus sumažėjo dvigubai“, – paaiškino rektorius. Tad vietoj to, kad atleisti dėstytojus sumokant jiems už visą kadenciją, buvo nuspręsta, jog finansiškai protingiau palikti juos toliau dirbti.
2014 metų Šiaulių universiteto pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, kuri bus svarstoma Taryboje turėtų nudžiuginti. 2014 metų biudžetas buvo suplanuotas deficitinis, su maždaug 700 tūkst. litų minusu. „Rezultatas toks: pajamas padidinome maždaug 4 proc., planuotas išlaidas sugebėjome pamažinti 2,4 proc. Pajamų buvo 29 mln., išlaidų – beveik 28 mln.“, – praėjusių metų finansinius rezultatus apžvelgė D. Jurgaitis.
Tačiau universitetui ir toliau teks mažinti komunalinių paslaugų, administravimo išlaidas. „Turime įvertinę turtą ir bandysime atsisakyti dalies pastatų, o kai kuriuos renovuoti. Bandysime ir toliau gerinti universiteto įvaizdį, bent jau neprarasti to, ką turime, – tiek regione, tiek Lietuvoje per šviečiamąją, kultūrinę veiklą, rengiant gerus aukštos kvalifikacijos specialistus ir tam tikrų sričių lyderius, kurie išėję iš universiteto būtų ne tik geri potencialūs darbuotojai, bet ir patys gebėtų kurti darbo vietas“, – sakė rektorius.
Augti mokslinėje srityje
Praėjusiais metais universitetas mokslinėje ir meninėje veikloje prisijungė prie autodalių gamintojų ir eksportuotojų bei Šiaulių regiono lengvosios pramonės klasterių. Tačiau tai ne pabaiga – universitetas turi daugiau pasiūlymų įsijungti į kitų klasterių sudėtį. Nemažai pasirašyta bendradarbiavimo sutarčių su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis ir t. t..
Kalbėdamas apie ateitį, D. Jurgaitis informavo, kad pagrindinis šių metų darbas – pasirengimas universiteto akreditacijai. „Matyt, studentų skaičius žymiai nepadidės, bet norime išsaugoti tą tendenciją, kurią esame pasiekę. Pagrindinis siekis, kurio jau ėmėmės ir toliau tęsiame, – rentabilių studijų programų skaičiaus didinimas (tų, kurios finansiškai naudingos universitetui)“, – sakė D. Jurgaitis.
Universitetas tęs maksimaliam šešerių metų laikotarpiui akredituotų studijų programų skaičių didinimą. „Jų skaičius yra šiek tiek mažokas. Ir dar viena mintis – patį universiteto studijų programų skaičių sieksime pamažinti. Jis šiandien yra per didelis“, – paaiškino D. Jurgaitis.
Be to, universitete reikėtų didinti monografijų, studijų ir kitų didelių mokslo darbų skaičių ne vienetais, o dešimtimis. Mokslinių straipsnių su citavimo indeksu prestižine vadinamoje duomenų bazėje ISI WOS skaičius didėja irgi nepakankamai.
Ta pati problema yra su užsakomaisiais moksliniais darbais, susijusiais su verslu, pramone, gamyba ir pan.

Pasak rektoriaus D. Jurgaičio, pagrindinis šių metų darbas – pasirengimas universiteto akreditacijai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.



