Šis pavasario lygiadienis ateina su įspūdingu reiškiniu – tikriausiai per pastaruosius 16 metų dar nebuvo tokio ryškaus dalinio Saulės užtemimo. Reginys tikrai unikalus ir pavojingas, bet ne dėl astrologų pranašysčių. Šiaulių universiteto gimnazijos fizikos mokytojas metodininkas Vacys Jankus sako, kad retą reiškinį stebėti būtina saugiai.
Monikos ŽALIENĖS montažas
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Taisyklingai stebėti užtemimą!
Pirmiausia dalinį Saulės užtemimą Lietuvoje galės išvysti klaipėdiečiai 10 val. 51 min., nes Mėnulis slenka iš Vakarų į Rytus žymiai greičiau pasivydamas Saulę, nei ši pasiveja Mėnulį. „Šį kartą Saulė, Mėnulis ir Žemė išsidėstys viename lygmenyje. Šiauliuose užtemimas prasidės vėliau – maždaug 10 val. 53 min., Vilniuje – 10 val. 56 min. Šiauliuose maksimaliai ji užtems 12 val. 4 min. Tad šiauliečiai užtemimu galės grožėtis apie porą valandų – iki 13 val.12 min.“, – sako V. Jankus.
Tad matysis labai ryškus šešėlis, bet stebėjimui būtinos tinkamos priemonės – akiniai nuo saulės daliniam Saulės užtemimui stebėti netinka.
V. Jankus demonstruoja specialius akinius, skirtus stebėti didžiosios žvaigždės užtemimui. Tokius įsigyti galima parduotuvėse Vilniuje arba internetu – per juos pažvelgus tiesiai į skaisčiai šviečiančią Saulę, matyti gražus baltos spalvos diskas. Ir pro suvirintojų akiniams skirtą juodą stiklą nieko doro nesimato, bet dirstelėję į Saulę išvysime žalsvos spalvos diską.
Anksčiau žmonės paprasčiausiai paimdavo paprasto stiklo šukę ir aprūkydavo degančia žvake. Šie minėti instrumentai apsaugo nuo pavojingos Saulės šviesos šimtu procentu. Labai gerai pasitarnaus ir iš mados išėjusių laikmenų, vadinamųjų „flopikų“ diskai – bet būtina stebėti per du suglaustus, antraip bus kenksmingai kaitinama akis. Pro diskus labai gerai matosi raudonos spalvos saulė.
Kaip sako V. Jankus, paprastas stiklas jokių ultravioletinių Saulės spindulių nepraleidžia. Jau pro langą žiūrint akis yra apsaugota nuo šių spindulių. Tačiau būtina įsiminti, kad stiklas neapsaugo nuo kenksmingo Saulės karščio, kuris kaitina akis.
Štai yra buvę, kai viena moteris nepabijojo (ir visiškai neprotingai padarė) stebėti Saulės užtemimą su akiniais nuo saulės. Kitą rytą, pasak V Jankaus, ji pajuto, kad akyse temsta, ir kreipėsi į gydytoją, kuris iš karto suprato, kokia čia problema. Saulės akiniai – ne nuo tiesioginių spindulių, su jais niekuomet negalima žiūrėti tiesiogiai į saulę...
Jokio poveikio... žmogui
Prieš užtemimą ir po jo šėlsta ne mūsų kūnai, o astrologai. Antai sklinda informacija, kad po užtemimo reikėtų vengti labai svarbių sprendimų, atsargiau rinktis maistą ir vartoti alkoholį. Baiminamasi ir dėl autoavarijų protrūkių. V. Jankus į tai reaguoja su šypsena – astrologija ir astronomija du skirtingi dalykai. Šarlataniškams dalykams neverta pasiduoti. „Žmogų lengvai paveikia astrologų kalbos. Juk gąsdino pasaulio pabaigomis ne kartą, o nieko neatsitiko“, – teigia V. Jankus.
Užtemimas nepaveiks likimo, ateities, nes žmogaus nei fizinei, nei dvasinei būsenai toks reiškinys neturi įtakos.
Tačiau senovėje jis trumpam suvienydavo žmones kovai prieš tamsą. Antai senovės lietuviai, baimindamiesi pikto likimo ar piktų dvasių, užverdavo langus, suvarydavo gyvulius į tvartus, patys neidavo laukan ir prie degančios žvakelės sukalbėdavo maldelę.
Žmonės užtemimams paaiškinti sukūrė fantastiškus pasakojimus. Štai visiškas Saulės užtemimas reiškė, kad drakonas praryja Saulę. Kad padaras išspjautų, ją visi turėdavo kelti triukšmą, šaukti – baidyti visomis jėgomis. Daugiausiai padavimų, aiškinančių, kodėl Žemę apgaubia tamsa, kilo Rytų tautose. Lietuvoje manyta, kad velnias užkiša uodegą arba mieganti ragana versdamasi ant kito šono netyčia skverną užmetė ant Saulės.
Dalinis užtemimas nekėlė baimių – jis niekuomet nebuvo toks pastebimas.
Ryškesnės gravitacinės jėgos
Kai du dangaus kūnai (Saulė ir Mėnulis) išsidėsto vienoje linijoje, gravitacinė jėga į jų pusę padidėja. Juk du kartus per parą mūsų Žemėje dėl Mėnulio traukos kartojasi potvyniai ir atoslūgiai. Tie, kas gyvena prie vandenyno, nuolatos tai mato. Kartais šalių pakrantėse prie vandenyno vanduo pakyla net du metrus ir paskui nuslūgsta. Tą patį daro ir Saulė. „Tik mėnulis nutolęs 384 tūkst. km nuo mūsų, todėl labai smarkiai veikia Žemę, o Saulė –150 mln. km, tad jos poveikis mažesnis. Dabar tikėtina, kad abiejų poveikis bus stipresnis“, – teigia mokytojas.
Per metus įvyksta nuo 2 iki 5 užtemimų, bet kai kurių nė nematyti – kai Mėnulis yra arti Saulės, spinduliai susikerta erdvėje.
Nors Lietuvoje bus regimas tik dalinis užtemimas, pasaulis stebės ir pilną Saulės užsidengimą. Ilgiausiai – 2 min 47 s – visiško užtemimo fazė truks Farerų salose.
Pasak V. Jankaus, ir Špicbergeno saloje taip pat įspūdingai užtems Saulė, ten užtemimas truks 2 min 27 s.
Tiesa, mokytojas primena ir dar vieną įdomų biblinį momentą. Kai buvo nukryžiuotas Kristus, Golgotos kalną, Galilėją apgaubė tamsa. Ją astronomai sieja su Saulės užtemimo zona. O kaip praneša ELTA, kovo 20-osios reginys yra paskutinis visiškas Saulės užtemimas Europoje iki pat 2026 metų rugpjūčio 12 dienos.
V. Jankus demonstruoja specialius akinius, skirtus stebėti didžiosios žvaigždės užtemimui.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
