Asta VOLKOVAITĖ
Vakar 20-ąsias sausio 13-osios metines Šiauliuose minėjo ir ugniagesiai. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai tylos minute žuvusius laisvės gynėjus pagerbė šalia trijų savo postų. Ugniagesiai apgailestavo tuomet negalėję vykti ginti Parlamento - nemenka misiją jų laukė ir Šiauliuose.
Stiprino pajėgas mieste
„Buvo gaila, kad negalėjome važiuoti į Vilnių, turėjome likti čia. Puikiai prisimenu tą dieną. Nelabai mėgau žiūrėti televiziją, bet darbe įsijungiau. Prisimenu kalbančią pranešėją Bučelytę. Išsijungia televizorius. Pirma mintis - dabar kažkas turi paskambinti”, - prisiminė Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios gelbėjimo komandos viršininkas Mečislovas Jurys, prieš dvidešimt metų Šiauliuose ėjęs 1-osios komandos viršininko pavaduotojo pareigas. Jis neklydo - jam paskambino vadovaujančias pareigas ėjęs pareigūnas, sutarta stiprinti pajėgas, paruošti visus turimus automobilius galimiems incidentams.
„Skambindavo aukštesni vadai, bet niekas jokių nurodymų nedavė. Vairuotojas Jakimavičius važiavo per miestą su automobiliu ir per garsiakalbį kvietė žmones rinktis centrinėje aikštėje. Turėjome viską vykdyti čia, vietoje”, - prisiminė ugniagesių vadas. Jis buvo informuotas, kad mieste gali suaktyvėti padegimai ir gali nepakakti turimos technikos. „Ant automobilių buvo uždėtos specialios grotos atlaikyti demonstracijoms ar dar kažkam”, - ruošimąsi galimai grėsmei pasakojo M. Jurys.
Kuro turėjo per akis
Prieš dvidešimt metų Šiaulių ugniagesiai turėjo mieste tik dvi bazes, bet buvo apsirūpinę geriau, nei daugelis šalies ugniagesių. „1991-aisiais buvome sukarinta organizacija, nešiojome sovietines uniformas. 1990-aisiais situacija tapo įtempta, kai paskelbta Lietuvos blokada. Tada nustojo degalinėse prekiauti benzinu”, - prisiminė pareigūnas. Jo teigimu, visoje šalyje tuomet geriausiai gyveno Šiaulių ugniagesiai.
„1989-ųjų pabaigoje visos talpos pripildytos degalų. Paskaičiavome: jeigu važiuosime tik į incidentus ir į gaisrus, sustabdysime papildomą mokymą, mums tų degalų užteks dvejiems metams. Tad dėl kuro mes buvome ramūs”, - džiaugsmingai pasakojo M. Jurys.
