Šiaulių regionas nuogąstauja dėl Šiaulių oro uosto ateities. Verslininkai sako, kad uostas nesudaro tinkamų sąlygų verslui. Pavyzdžiui, čia nėra logistikos centro. „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė pasuko pro Panevėžį ir aplenkė Šiaulius. Todėl oro uostas merdi ir objekte negali veikti greta esančios įmonės. Miesto valdžia aiškina, kad neketina pasiduoti ir prašo Vyriausybės pagalbos. Tačiau panašu, kad Lietuvai ketvirtojo oro uosto nereikia. Todėl viskas krenta ant Šiaulių miesto ir regiono pečių. Tik ar regiono gyventojai sugebės susivienyti ir veikti išvien? Apie tai kalbėta verslo ir pasiekimų parodos „Šiauliai 2015“ metu surengtoje konferencijoje. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Prašo regiono pagalbos
Apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo didelis būrys oro uostui neabejingų žmonių, kalbėta apie Šiaulių oro uosto vystymo galimybes. Pristatyta dabartinė objekto situacija, nuveikti darbai gelbstint įmonę nuo bankroto ir sprendžiant reikalingų teritorijų klausimus.
Diskusijoje dalyvavo Šiaulių miesto ir regiono savivaldybių vadovai, Šiaulių krašte rinkti Seimo nariai, Regiono plėtros tarybos atstovai, Užsienio reikalų ministerijos atstovė, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas, verslo asociacijų atstovai, logistikos ekspertai, miesto politikai.
Oro uosto vadovas Algirdas Ulčinas papasakojo apie dabartinę objekto situaciją ir susirinkusius paragino pasirašyti deklaraciją, kad būtina išsaugoti oro uostą.
„Tarptautinis oro uostas Šiauliams yra labai svarbus. Bendras Šiaulių regiono, miesto, Šiaulių apskrities savivaldybių, Lietuvos kariuomenės, Šiaulių mokslo, turizmo bendruomenių veikimas gali padėti vystyti oro uostą“, – akcentavo A. Ulčinas.
Ragina investuoti į infrastruktūrą
Šiaulių miesto mero pavaduotojas Domas Griškevičius kalbėjo, kad be oro uosto būtų sudėtinga puikiai pristatyti Šiaulių regioną, jo galimybes.
„Taryba priėmė skausmingus sprendimus ir skyrė nemažai pinigų iš finansavimo fondo. Aišku, teigti, kad jau visos problemos išspręstos, būtų per drąsu. Vis dėlto džiaugiamės, kad Šiaulių regiono taryboje buvo palaikyta idėja pripažinti objekto svarbą regiono ir visos šalies mastu“, – kalbėjo mero pavaduotojas.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė Aušra Juozapaitytė sakė, kad ministerija remia Šiaulių oro uosto plėtrą, tačiau pabrėžė, jog būtina skirti didelį dėmesį infrastruktūros vystymui.
„Ministerija džiaugiasi, kad Šiaulių savivaldybės požiūris yra orientuotas į objekto plėtrą. Vis dėlto siekiant, kad objektas atitiktų tarptautinį oro uosto lygį, reikėtų didelį dėmesį skirti infrastruktūros vystymui – tiek vidiniam, tiek išoriniam. Manome, kad uosto pajėgumai yra dideli, todėl reikia dėti visapusiškas pastangas, kad būtų išnaudojamas visas uosto potencialas“, – patarė ministerijos atstovė.

Pramonei oro uosto nereikia?
Šiaulių karinės aviacijos oro bazės vadas pulkininkas leitenantas Marius Matulaitis kalbėjo, kad pritaria oro uosto egzistavimui šalia karinio aerodromo ir džiaugiasi galimybe bendradarbiauti.
„Kadangi tai yra vienintelė Lietuvos karinių oro pajėgų bazė, negalime jo apleisti ir nieko nedaryti. Civiliai čia gali leistis be problemų, taką prižiūrime, į jį investuojame. Su Šiaulių oro uostu sugyvename gražiai ir dirbame bendram labui“, – pabrėžė Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas.
Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) direktorius Artūras Klangauskas skatino diskusijos dalyvius mąstyti blaiviai.
Anot jo, jeigu Šiauliuose atsirastų logistikos centras, oro uostas be jokios abejonės išliktų konkurencingas. Tačiau jis kol kas nemato, kad uostas pramonei būtų reikalingas.
„Logistikos kompanijos, transporto įmonės galėtų ateiti ir išnaudoti Šiaulių oro uostą. Bet vietoj to, sulaukiame šiek tiek kritiško požiūrio. Kadangi uostas yra tarp Rygos ir Kauno, tas tarpas nėra patrauklus investuotojams. Todėl manau, kad reikia ieškoti nišinės vietos, kurią uostas galėtų išnaudoti. Kol čia nebus logistikos centro, geležinkelio, tol oro uostas nebus konkurencingas“, – savo pastebėjimus dėstė LEZ direktorius.

Skatino nusimesti rožinius akinius
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas taip pat išliko kategoriškas. Jis priminė, kad panašių projektų tūkstančio kilometrų spinduliu yra daugybė. Tik priešingai nei Šiauliai, kitos šalys investuotojus pritraukia ne pažadais, bet konkrečiais pasiūlymais.
„Šiandien siūlote projektą, maitindami pažadais, kad turėsite elektrą. Tuo tarpu užsienyje tokių dalykų nėra. Ten dokumentuose iš karto užfiksuojama, kokia yra turima infrastruktūra“, – esminį skirtumą įvardijo V. Japertas.
Taip pat kėlė klausimą, ar Šiauliai yra pajėgūs įgyvendinti tokio lygio projektą. Skatino pirmiausia išsiaiškinti, ar bus vežami kroviniai iš Šiaurės Europos per Klaipėdos uostą, ar nebus.
„Mums reikia veiksmų plano, ką kiekvienas galime padaryti. Kol to nebus, nieko nepasieksime“, – akcentavo ŠPPAR prezidentas.
Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Vitalijus Mitrofanovas ragino atsikratyti naivaus požiūrio.
„Nebūkime naivūs, tai strateginis valstybės objektas. Be valstybės dotacijos jis niekada nebus konkurencingas. Todėl pirmiausia turime aiškiai žinoti Vyriausybės, valstybės poziciją. Jeigu valstybė nenumato vystymo priemonių, patys spręskime, kaip reikia gelbėtis. Čia turi būti aiškus politinis sprendimas“, – pabrėžė tarybos pirmininkas.

Pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją
Kiti diskusijos dalyviai akcentavo, kad Šiaulių oro uostas aplinkiniams nebus įdomus tol, kol čia neatsiras normalus kelias. Esą dabar krovinius gabenantys vežėjai yra pasmerkti strigti purve. Be to, nėra aiškaus ženklinimo, nurodančio, kaip užsieniečiai galėtų į oro uostą patekti. Žmonės net nežino kaip iki objekto nuvažiuoti.
Pasigirdo patarimų, kad reikia panaudoti visus uosto privalumus. Pavyzdžiui, Šiaulių oro uostas yra lyderis gabenant didžiuosius krovinius. Didžiąją dalį visų kitų oro uosto krovinių sudaro mažosios siuntos, kurios yra kraunamos į keleivinių lėktuvų apatinį denį. Todėl šią nišą reikėtų plėtoti labiausiai.
Taip pat kalbėta, kad investuotojų nereikėtų ieškoti toli. Jų galima atrasti ir Šiaulių regione. Svarbiausia, kad oro uostas susitvarkytų savo žemę, kelius ir pirmiausia sugebėtų pasirūpinti savo „kiemu“.
Po ilgų diskusijų konferencijos dalyviai sutarė, kad būtina išsaugoti oro uostą, ieškoti galimybės investuoti į objekto infrastruktūrą ir siekti jo pripažinimo valstybiniu lygiu. Konferencijoje dalyvavę asmenys po posėdžio pasirašė deklaraciją, kurioje sutarta vienyti pastangas dėl tolimesnio Šiaulių oro uosto vystymo.

Konferencijoje kalbėta apie Šiaulių oro uosto vystymo galimybes.
Ievos KLENAUSKAITĖS nuotr.

A.Juozapaitytė: „Siekiant, kad objektas atitiktų tarptautinį oro uosto lygį, reikėtų didelį dėmesį skirti infrastruktūros vystymui.“
Ievos KLENAUSKAITĖS nuotr.

M. Matulaitis: „Kadangi Šiaulių oro uostas yra vienintelė Lietuvos karinių oro pajėgų bazė, negalime jo apleisti ir nieko nedaryti.“
Ievos KLENAUSKAITĖS nuotr.