Šiauliai didžiuojasi savo oro uostu ir toliau ieško galimybių, kaip kone bankrutuojančią įmonę pastatyti ant kojų. Atrodo, šiokį tokį Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijų užnugarį miestas jau turi, tačiau to nepakanka. Kartkartėmis dalelę savo lėšų įmonei atseikėjanti Savivaldybė tikisi sulaukti finansinės paramos ir valstybiniu lygmeniu. Todėl kreipėsi į Šiaulių regiono plėtros tarybą.\
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Diana JANUŠAITĖ
Šiauliai didžiuojasi savo oro uostu ir toliau ieško galimybių, kaip kone bankrutuojančią įmonę pastatyti ant kojų. Atrodo, šiokį tokį Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijų užnugarį miestas jau turi, tačiau to nepakanka. Kartkartėmis dalelę savo lėšų įmonei atseikėjanti Savivaldybė tikisi sulaukti finansinės paramos ir valstybiniu lygmeniu. Todėl kreipėsi į Šiaulių regiono plėtros tarybą.
Savivaldybės lėšų neskirs
Šiaulių regiono plėtros tarybos antradienį vykusiam posėdžiui buvo pateiktas sprendimo projektas dėl oro uosto palaikymo.
„Prašome pripažinti objekto svarbą regiono ir visos šalies mastu bei pritarti siūlymui jį įtraukti į Valstybės investicijų programą“, – kalbėjo Šiaulių miesto mero pavaduotojas Domas Griškevičius.
Tiesa, šie du prašymai buvo ne vieninteliai. Miesto valdžia vylėsi, kad kitos savivaldybės prie oro uosto išsaugojimo prisidės ir finansiškai. Deja, vos prasitarus apie šį norą sulaukta neigiamo atsakymo.
„Trečiojo punkto neįmanoma įgyvendinti teisiškai. Neįsivaizduoju, kokia turėtų atsirasti programa, pagal kurią savivaldybės galėtų skirti lėšų. Tai savivaldybės įmonė, kuri neturi akcinio kapitalo, jeigu ji būtų UAB, savivaldybės galbūt galėtų įnešti dalį lėšų ir būtų kaip įmonės dalininkės. Tačiau šiuo atveju tai neįmanoma“, – bet kokias viltis tikėtis finansinės paramos iš savivaldybių sužlugdė Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Vitalijus Mitrofanovas.
Jis taip pat prasitarė, kad šiandien savivaldybių biudžetai yra labai skurdūs, todėl dauguma jų net norėdami prie oro uosto išsaugojimo negalėtų prisidėti finansiškai. Esą 36 savivaldybės šiandien neturi galimybių net pasiskolinti pinigų ir prisidėti prie Europos Sąjungos finansuojamų įvairių projektų. Todėl jų finansinės galimybės labai ribotos.
Racionaliai pasvarsčius, tikrai būtų naivu tikėtis, kad savivaldybės nuskriaustų savo gyventojus ir atseikėtų dalelę lėšų svetimam miestui. Juk kiekvienas yra suinteresuotas tik savo teritorijų gerinimu ir tikisi maksimalios naudos tik sau, ar ne?
Kaip ten bebūtų, po ilgų diskusijų tiek Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas, tiek kiti tarybos nariai sakė, kad oro uostas svarbus visam Šiaulių regionui, todėl taryba pirmiesiems dviem punktams pritarė.
Įžvelgė grėsmę Šiaulių regionui
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas sakė, kad daugiau vilčių išsaugoti Šiaulių oro uostą atsirastų, jei objekto svarbą suvoktų ne tik Šiauliai, bet ir visa Lietuva.
„Jeigu nepavyks įtikinti Lietuvos vyriausybės, politinių partijų, kad Šiaulių oro uosto buvimas Lietuvai yra svarbus ekonomiškai, bus labai sunku šį projektą įgyvendinti. Manau, tuomet sulauksime ir labai daug prieštaravimų iš kitų oro uostų. Be to, mes ir taip praradome daug laiko įrodinėdami, kad sugebame tuos krovinių srautus valdyti bei juos aptarnauti“, – svarstė V. Japertas.
Anot jo, jeigu nepavyks šio objekto išsaugoti ir jeigu nebus pradėta veikti nacionaliniu mastu, Šiaurės Lietuvos regionas taps nekonkurencingas.
„Tokių infrastruktūrinių objektų, kaip oro uostas, buvimas sukuria galimybes erdvę padaryti patrauklią investicijoms ir į Lietuvą atvesti čia dar mažai išvystytą logistikos verslą. Nes kol kas Lietuvos teritorijoje kroviniai nėra perskirstomi, jie tik tranzitu pervežami į kitas šalis“, – pagrindinę priežastį, kodėl Lietuvai naudingas Šiaulių oro uostas atskleidė, verslininkas.
V. Japertas Šiaulių miesto valdžiai patarė ieškoti užnugario ne tik Lietuvoje, bet kreiptis į Briuselį, NATO būstinę, ir jiems įrodyti, kad šis objektas pajėgus pervežti karinius krovinius / civilinius krovinius bei konkuruoti ekonomiškai.
Laukiama valdžios dėmesio
Šiaulių oro uosto direktoriaus pavaduotojas Artūras Jurkevičius pritarė V. Japerto išsakytai minčiai, kad dabar susilaukti valstybės dėmesio yra labai svarbu.
„Regiono plėtros taryba yra vienas iš tų instrumentų, kuris galėtų padėti pritraukti valstybės lėšas. Todėl prašome tarybos atstovų pritarimo. Taip pat Susisiekimo ministerijai pateikėme investicijų projektą, tikimės, kad lėšos bus skirtos oro uosto infrastruktūrai vystyti“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė A. Jurkevičius.
Anot įmonės atstovo, šį objektą reikia išsaugoti, nes čia sukuriamos darbo vietos, didinamas regiono ir aplinkinių rajonų ekonominis pragyvenimo lygis: „Tai nėra tik Šiaulių miesto interesas ir užgaida. Ne paslaptis, kad šiandien per Šiaulių oro uostą prekes gabena tiek Šiaulių, tiek Kelmės, tiek Joniškio rajono verslininkai. Todėl manau, kad visi turime prisidėti ir išnaudoti šio objekto privalumus tam, kad kartu didintumėme regiono ekonominį lygį.“
Direktoriaus pavaduotojo teigimu, situacija objekte anksčiau buvo labai grėsminga, tačiau dėl organizuojamų skrydžių dabar stabilizuojasi. Vis dėlto jis pripažino, kad reikia kuo skubiau gerinti infrastruktūrą.
Šiuo metu oro uostas orientuojasi į krovinių pervežimą. Per mėnesį pasiekė 600 t perkrovą, tačiau neturėdami krovinių terminalų, atskirų teritorijų negali šio pajėgumo didinti.
Tikisi greitų sprendimų
Šiaulių miesto mero pavaduotojas Domas Griškevičius neslėpė noro kuo greičiau iš šalies valdžios sulaukti konkrečių sprendimų. Juolab kad artimiausiu metu Seime kaip tik bus svarstoma Valstybės investicijų programa, į kurią siūloma įtraukti Šiaulių oro uosto projektą.
„Visada norisi greitų sprendimų, tačiau kol kas konkretūs terminai neslegia. Oro uostas savo veiklą vykdo, matome, kad situacija šiek tiek stabilizavosi, senos skolos pamažu irgi dengiamos. Vis dėlto sakyti, kad jau išbridome iš peklos, būtų per drąsu“, – apie esamą situaciją kalbėjo D. Griškevičius.
Mero pavaduotojas įžvelgė ir kitų problemų. Esą reikėtų atlikti tam tikrus įstatymo pakeitimus, kad Savivaldybei priklausanti įmonė galėtų disponuoti tam tikru turtu arba padaryti taip, jog pati valstybė prisidėtų prie šio turto gerinimo.
Vis dėlto po posėdžio kalbintas D. Griškevičius sakėsi esąs patenkintas, kad pavyko pasiekti pagrindinį tikslą. Regiono taryba pripažino oro uosto svarbą ir pritarė minčiai, kad objektas turi būti įtrauktas į Valstybės investicijų programą.
