Kur veda lietuviškoji svajonė, noras įsitvirtinti šiame pasaulyje arba šioje valstybėje? Ar troškimas gerai gyventi – tai spąstai pačiam sau? Kiek meluojame sau ir kitiems vardan visko, ko norime. Galbūt atsakymų pateiks „Komivojažieriaus mirtis“ – Arturo Milerio, vieno garsiausių XX a. Amerikos dramaturgų, pjesė, tapusi XX a. dramaturgijos klasika.1949 m. parašyta drama autoriui pelnė Pulicerio premiją. Po pasaulinės šlovės pjesė Lietuvoje statyta net tris kartus. Vakar Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pagrindinius vaidmenis atliekantys aktoriai drauge su scenografu Marijumi Jacovskiu ir režisieriumi Arvydu Lebeliūnu pristatė būsimą premjerą. Čia įspūdingai nuskambėjo Antano Venckaus citata iš jo atliekamo komivojažieriaus vaidmens: „Visą gyvenimą važiuoji, išmaišai daugybę kelių, nubrūžini daug svetimų slenksčių, o paaiškėja, kad miręs tu kainuoji brangiau negu gyvas...“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Sudėtingas šeimos gyvenimas melo dramoje
85-ąjį Valstybinio Šiaulių dramos teatro sezoną šį šeštadienį atidarys A. Lebeliūno režisuojama A. Milerio dviejų dalių melodrama „Komivojažieriaus mirtis“. Pastaraisiais dešimtmečiais ši socialinės dramaturgijos pjesė teatralams nepasirodė aktuali. Dramoje per brandaus žmogaus gyvenimo vertės ir kainos suvokimą bei jauno žmogaus ieškojimų krizę ir bandymus įgyvendinti tėvo svajones atskleidžiamos tiesos ir melo, kaltės ir atsakomybės problemos.
Ši pjesė XX a. viduryje buvo apdovanota garbinga Pulicerio premija, Lietuvos teatro scenose statyta tris kartus. Pasak A. Lebeliūno, kiekviena medžiaga, kiekviena pjesė, netgi kiekvienas geras romanas turi savo laiką – ir šitai pjesei atėjo atgimimo laikas būtent Lietuvoje. Atrodo, mūsų krašte „tarsi“ klesti ekonomika, gyventi tapo geriau, bet su šiuo gyvenimo pakylėjimu mūsų laike atsiranda kitų problemų, kurios yra išties gilios, paliečiančios kiekvieną žmogų, kiekvieną šeimą. Pjesėje pažvelgsime į šeimos – tėvo, mamos ir dviejų sūnų gyvenimą ir vienaip ar kitaip atpažinsime save, savo artimuosius ir pažįstamus. „Šalia šeimos yra kiti personažai, paliesti to laiko vadinamosios amerikoniškosios svajonės. Ją būtų galima pavadinti lietuviška gyvenimo svajone, kurios mes visi siekiame. Siekdami gerovės mes labai daug ką prarandame ir kartais įvyksta labai daug tragedijų. Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių kalbant apie išėjimus – kodėl nežinoma, bet man atrodo, kad viskas sueina į tai. Kuriame scenoje gyvenimą, tas situacijas, kurios priveda prie apsisprendimų – vienokių ar kitokių, o jie kartais labai labai skausmingi“, – apie premjerą kalbėjo režisierius.
Įdomus ir pjesės žanras – melo drama, idėją režisieriui pakišo pagrindinį komivojažieriaus V. Lomeno vaidmenį atliekantis A. Venckus. „Tai A. Venckaus mintis, jis padėjo daug šitame kūrybiniame procese. Visą laiką sakiau, kad tai yra žmogus, kuris turi didelių režisūrinių resursų. Bet kas yra režisūra? Tai yra mąstymas, vaidmens analizavimas. Kiekvienas melas turi savo priežastį. Manyčiau, kad visų personažų priežastis labai subtiliai meluoti yra vardan tarsi geresnio gyvenimo. Bet melas yra pagrindinė tragedija, pagrindinis baisus konfliktas šitoje istorijoje. Mažytis melas gimdo didelę tragediją“, – kalbėjo režisierius, kuris pjesėje rado ne vieną sąsają su savo gyvenimu. Pasak A. Lebeliūno, žmogus nori būti paprasčiausiai laimingas ir laisvas, bet ši svajonė įkalina visam gyvenimui – nuo jos labai sunku atsiplėšti.

Drama prasideda nuo melo pačiam sau
Melo drama verčia susimąstyti – ar mūsų gyvenimai irgi ne tokio paties žanro? Su amerikoniška svajone viskas aišku – namas, dvi mašinos, puiki šeima: berniukas ir mergaitė, ir atrodo, visi laimingi. Ir čia mes norime visų tų daiktinių gero gyvenimo įrodymų. Ir kur tragedija?
A. Venckus, vaidinantis V. Lomeną, pažvelgė į mūsų gyvenimus. „Neapkenčiau, neapkenčiu, neapkęsiu melo. Viskas pradeda pūti, griūti, kai pradedama meluoti. Valdžia meluoja tautai, tauta meluoja – kitas sluoksnis savo pavaldiniams, tie pavaldiniai meluoja savo žmonoms ar vyrams, vyrai meluoja vaikams ir visi stato rūmą, kuris vadinasi „namai, gėris, supratimas“. Ir šitas melas pagimdo būtent baisią dramą. Tai vyksta pas mus. Dėl to man atrodo, kad šita pjesė šiandien aktuali – negalima pradėti nuo šito statyti, negalima bevaisėje iliuzijoje ir bevaisėje fantazijoje gyventi. Bet paradoksas – o jeigu tai darau dėl kitų, jeigu bandau apsaugoti kitus – savo šeimą, savo aplinką, save? Ir čia yra žmogaus vidinis konfliktas, vidinė drama“, – sako A. Venckus.
Garbė ir sėkmė – scenografiją šiam spektakliui kūrė žinomas dailininkas scenografas Marijus Jacovskis, nusprendęs atsisakyti interjero ir sukurti vaiduoklišką erdvę. „Iš tikrųjų nelabai svarbu parodyti XX a. vidurio vidurinės klasės amerikiečių šeimos gyvenimo erdvę. Nes dalykai, kurie vyksta pjesėje, yra universalūs – jie gali vykti XX a. vidurio Brukline, gali šiandien vykti Šiauliuose, Paryžiuje ir kur tik nori. Tai vyksta kiekvieną dieną daugelyje šeimų. Tos šeimos tarpusavio santykiai, mikrokonfliktai, tragedijos atrodo svarbesnės už aplinkybes, kuriose visa tai vyksta. Tad atrodė tikslingiau ir svarbiau atrasti bendrą erdvę“, – sako scenografas.
Scenoje tuojau akį patrauks kiek šiurpoka dekoracija šiandien tarsi tapusi griūties simboliu. Pasirinkta idėjai atrakcionų parko Naujajame Orleane (Amerika) dekoracijos nuolauža – klouno galva, kuri po uragano Katrina taip ir liko gulėti.
„Tai yra svarbu ir neišlaužta iš piršto. Tai pamatytas ir surastas motyvas, tikras ir autentiškas – griuvėsių detalė po uragano ,,Katrina“ Naujajame Orleane, kuri kažkada buvo atrakcionų parke. Gulinti klouno galva pasirodė labai į temą šitoje pjesėje, tam, kas joje vyksta. Galima sakyti, kad tai yra pagrindinio veikėjo V. Lomeno nenusisekusio gyvenimo ženklas. Tai sudužusių vilčių, neįgyvendintų lūkesčių, nesusiklosčiusios amerikietiškos svajonės ženklas“, – teigė scenografas.
V. Lomeno žmonos vaidmenį atlieka Jūratė Budriūnaitė-Kamrazer. „Aš meluočiau, jeigu pasakyčiau, kad man tai paprastas ir lengvas vaidmuo. Bet aš džiaugiuosi, kad ne aš svarbiausia, aš esu tik pjesės visuma. Šeima yra sudėtingas, bet įdomus dalykas, ji yra procesas. Joje visada turi būti tėkmė, antraip kažkas pradeda irti. Kartais su šeima atsitinka toks dalykas, kad mes galbūt prisiimame labai daug atsakomybės ir užspaudžiame kitą vietoj to, kad leistumėme jam pasirinkti savo erdvę ir išplaukti į savo gyvenimą. Lomanų šeimoje priekaištaujama tai vizijai, kurios nepasirinko jų vaikai“, – sakė aktorė.
Sūnus vaidina Anicetas Gendvilas ir Aidas Matutis. Spektaklyje taip pat vaidina Juozas Bindokas, Rolandas Dovydaitis, Romanas Dudnikas, Inga Norkutė, Danguolė Petraitytė, Eglė Stanišauskaitė, Monika Šaltytė, Juozas Žibūda, Aurimas Žvinys.

Akimirkos iš repetuojamos pjesės „Komivojažieriaus mirtis“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.