Planuojama atkurti Didždvario dvarvietę (Zubovų rūmus su parku), tačiau kol kas daug neaiškumų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Kultūros paveldui kasmet iš valstybės biudžeto skiriami milijonai litų. Šiemet jų atriekta žymiai daugiau. Paramos paveldo sutvarkymui savininkai (savivaldybės ar privatūs) gauna iš tarptautinių fondų. Tačiau visuomet svarbus prioritetų klausimas – ar paveldą reikia išsaugoti, ar jam leisti sunykti? Aplinkiniai rajonai susitvarkė bent po vieną žymų objektą, dažniausiai – dvarus. O Šiauliuose paveldas - paskutinėje vietoje.

Paskirstė lėšas
Kultūros paveldo departamentas patvirtino keturias kultūros paveldo objektų finansavimo 2014 metais programas. Šioms Departamento įgyvendinamoms programoms šiemet skirta beveik 12,3 mln. litų, rašoma Departamento išplatintame pranešime.
Departamento direktorė Diana Varnaitė 12 mln. litų vertina kaip reikšmingą paramą kultūros paveldui. „Dažnai paveldo objektų valdytojai yra savivaldybės, parapijos, privatūs asmenys, neišgalintys lėšų skirti net būtiniausiems darbams atlikti. Valstybė, žinoma, negali išlaikyti visų tokių objektų, tačiau privalome prisidėti prie jų išsaugojimo iki valdytojai pajėgs tvarkytis, kitaip dėl susiklosčiusių aplinkybių rizikuosime visų mūsų bendru palikimu“, – pranešime cituojama D. Varnaitė.

Nacionaliniai objektai
Didžiausia suma – 5,7 mln. litų – bus skirstoma pagal 2014 m. Paveldotvarkos programą. Už jos lėšas bus įvykdyti būtiniausi kultūros paveldo tvarkybos ir saugojimo darbai, finansuoti vertingiausių objektų tyrimai ir projektavimas. Iš šios programos bus kompensuota ir dalis privačių valdytojų išlaidų, patirtų siekiant išsaugoti visuomenei atvirus kultūros paveldo objektus. Darbai bus atlikti Gelgaudiškio dvaro rūmuose (Šakių r.), Švč. Trejybės (unitų) bažnyčioje (Vilnius), Bernardinų kapinių koplyčioje (Vilnius), Vilniaus sinagogoje, Kauno tvirtovės vadavietės komendanto rūmuose ir dar 25 kultūros paveldo objektuose.
Kitos trys programos vykdomos bendradarbiaujant su Katalikų Bažnyčia. Jų lėšos skiriamos Bažnyčios kultūros paveldo objektų išsaugojimui ir atgaivinimui: atlikti tyrimams ir darbų projektavimui, įrengti žaibosaugą, apsaugos bei gaisrinę signalizaciją, įgyvendinti būtiniausius tvarkybos, restauravimo darbus. Iš šių programų šiemet bus finansuoti darbai daugiau nei 30 paveldo objektų. Departamento finansuojamomis programomis siekiama išsaugoti visuomenei reikšmingiausią Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir kilnojamąsias kultūros vertybes.

Prioritetų klausimas
Kiek šios sumos bus skirta ir ar iš viso bus skirta Šiauliams, Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas Rytis Budrys kol kas pasakyti negalėjo. Pasak jo, kol kas dar anksti apie tai kalbėti, nes valstybės lėšos numatytos nacionalinės svarbos objektams ir jeigu lėšų liks, jos bus paskirstytos pagal programas kitiems objektams išsaugoti. Tačiau net jei valstybė Šiauliams neskirtų lėšų, pasak R. Budrio, yra galimybė gauti paramą iš tarptautinių fondų. Tiesa, reikia, kad miesto valdžia susidėliotų prioritetus, nes kol kas, vedėjo nuomone, paveldas Šiaulių valdininkams yra kaip akmuo po kaklu – nereikalingas, bet atsikratyti negalima.
„Čia - prioritetų klausimas, Savivaldybė pati sprendžia, ką daryti su jai priklausančiais objektais. Padėtis mieste nėra tokia prasta, jeigu lyginsime su visa apskritimi. Tačiau šiauliečių pareiga būtų atstatyti paveldą ir perduoti ateities kartoms. Rajonų savivaldybės bent po vieną didesnį objektą atkūrė, Šiauliuose didesnio finansavimo tam neskiriama“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė R. Budrys.

Valdžia nesirūpina
Pasak jo, Radviliškis turi Burbiškių dvaro sodybą, Pakruojis irgi investavo nemažus pinigus į dvarvietę. Tos lėšos ir investicijos pasiteisina – vietos yra žinomos visoje šalyje, tapusios žmonių traukos centrais. Šiauliuose, R. Budrio teigimu, geriausiai tvarkosi muziejus – sutvarkytas Ch. Frenkelio vilos ansamblis, investuojama į Venclauskių namus. Tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybei priklausantys objektai palikti beveik likimo valiai. Žymaus dailininko grafiko Gerardo Bagdonavičiaus namu susirūpinta tik dabar, ruošiamas projektas ir Didždvario parko įgyvendinimui. Tačiau ir šiuose objektuose dar daug nežinomųjų.
„G. Bagdonavičiaus namas turėtų būti atnaujintas iš Norvegijos fondų lėšų, jeigu tik bus gauta parama, nes ten didžiulė konkurencija. Namas daug metų buvo nešildomas, apleistas, kelis kartus degė. Jeigu bus laukiama dar ilgiau, iš jo nieko neliks. Kitas objektas yra Didždvario dvarvietė su parku. Paraiška paduota projektui parengti“, - teigė R. Budrys.

Istorinis centras
Didždvario dvarvietė su parku susideda iš penkių objektų: tai du pastatai, kuriuose įsikūręs Menų fakultetas (taip pat žinomas kaip Zubovų rūmai), už šių rūmų esantis parkas, dvarvietė ir po Apygardos teismu esantys rūsiai. R. Budrio teigimu, pastarieji nebus liečiami, o pačius rūmus ir parką norima atkurti. Tik procese yra daug nežinomųjų – parkas priklauso Savivaldybei, o pastatas – Šiaulių universitetui. Esant tokiai situacijai, valstybė neskiria finansavimo.
„Universitetas savo egzistenciją sprendžia, neužtikrina pastato tinkamos apsaugos, bet pastato atsisakyti nenori. Savivaldybė irgi vangiai į tai žiūri. Esame pateikę reikalavimą universitetui, kad sutvarkytų vidinę pastato pusę, ten dabar grafičiai išpaišyti, renkasi jaunimas. Sutvarkius pastatą ir parką, gal būtų galima čia Santuokų rūmus perkelti, Rotušę padaryti ar kitą žmonių traukos vietą. Čia istorinis miesto centras, iš čia buvo valdomi Šiauliai, kai buvo dvaras. Bet atkurti vien parką be pastatų nėra prasmės“, - mano R. Budrys.

Už nepriežiūrą – baudos
Šiaulių miestas, pasak R. Budrio, daug paveldo objektų, lyginant su rajonais, neturi. Kai kurie objektai priklauso privatiems asmenims. Kiti yra valdiški. Be jau minėtų, kultūros paveldo objektu pripažintas ir buvusio fabriko „Elnias“ pastatas, kuriame miesto valdžia norėtų įrengti Menų inkubatorių.
Kaip teigė R. Budrys, svarbu, kad pastatas būtų atkurtas, šiuo metu jis be stogo, neužtikrintas jo saugumas. Jeigu tai nebus padaryta, Kultūros paveldo departamentas privalės skirti nuobaudas, kurios buvo padidintos ir siekia 40 tūkst. litų.
„Jeigu ras rangovą, bent jau sutvarkytų pastatą, stogą uždengtų ar užkonservuotų patalpas. Dabar neužtikrinamas saugumas, gali bet kas įlįsti ar pastatas gali sugriūti. Jeigu nieko nebus daroma, turėsime bausti už paveldo nepriežiūrą. Šalies Prezidentės iniciatyva baudos buvo padidintos iki 40 tūkst. litų“, - teigė R. Budrys.
Pastatas teisiškai priklauso VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūrai, kuri yra pavaldi apskrities savivaldybėms. Pati agentūra savo neriboto biudžeto neturi, tad jeigu gaus baudą, atlyginti turės iš mokesčių mokėtojų kišenės.

G. Bagdonavičiaus namas daug metų buvo apleistas. Miesto valdžiai jis lyg akmuo po kaklu – nei nugriausi, nei tvarkyti pinigų yra.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.