Asmeninių finansų instituto vadovės O. Bložienės teigimu, finansinė našta mažės, jei didės vidutinis darbo užmokestis.
Asmeninio archyvo nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Estai ne tik pirmieji iš Baltijos šalių įsivedė eurą, bet ir lenkia lietuvius su latviais ir kitose srityse. Štai atliktas vieno Lietuvos banko Asmeninių finansų instituto Baltijos šalių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas parodė, kad būtiniausioms gyvenimo išlaidoms daugiausia lėšų skiria Rygos gyventojai. Maistui, būstui išlaikyti ir transportui keturių asmenų lietuvių ir latvių šeima išleidžia beveik pusę gaunamų pajamų, kai tuo tarpu estai – tik trečdalį. Šiuo metu sunkiausia išlaikyti būstą, pirkti maistą Lietuvos ir Latvijos gyventojams. Per metus Lietuvoje išlaidos maistui nežymiai sumažėjo padidėjus darbo užmokesčiui. Didėjant pajamoms kartu mažėja ir finansinė našta, tačiau, Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės teigimu, mažiausiai būtiniausioms išlaidoms išleidžia gyvenantys mažesniame mieste ar kaime.

Pagrindinėms reikmėms daugiausia išleidžia latviai
Įvertinus rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kainą, sumokamus komunalinius mokesčius ir išlaidas viešajam transportui, keturių asmenų šeima, turinti nuosavą butą senos statybos name Rygoje, šioms pagrindinėms reikmėms išleidžia 2025 litus per mėnesį. Vilniuje ši suma sudaro 1789 litus, Taline – 1791 litą. Lyginant Baltijos šalių gyventojų gaunamas pajamas, Taline šeimos grynosios pajamos, 2013 metais siekusios 6163 litus per mėnesį, yra 2061 litu didesnės nei Vilniuje ir 1857 litais - nei Rygoje. Dėl tokių pajamų skirtumų, išlaidoms maistui, būstui išlaikyti ir transportui Estijos sostinės namų ūkiams tenka skirti kur kas mažesnę pajamų dalį nei Latvijos ir Lietuvos šeimoms.
„Šį tyrimą atliekame antrus metus iš eilės. Tačiau praėjusiais metais skaičiavome tik maisto krepšelio kainą, o šiais metais pridėjome dar ir būsto bei transporto išlaidas. Maisto krepšelis skaičiuojamas pagal dietologų rekomendacijas, susidedantis iš reikalingų žmogaus organizmui produktų. Išlaidos krepšeliui yra skaičiuojamos šeimai: du suaugę ir du vaikai (paauglė ir ikimokyklinio amžiaus vaikas ). Lyginome krepšelio produktų kainą trijose Baltijos šalyse. Populiariausių produktų kainos buvo rinktos didžiuosiuose prekybos centruose 2014 metais. Tačiau nėra įvertinti turgūs. Kai kurie žmonės sako, kad apsiperka turguje ar užsiaugina patys daržovių ir taip sutaupo, tačiau šiame tyrime dėmesys skirtas sostinės gyventojų šeimai ir jų mėnesio gaunamų pajamų ir išlaidų santykiui paskaičiuoti“, - sako O. Bložienė.

Pigiausias maistas – Lietuvoje
Pasak O. Bložienės, toks pats maisto krepšelis žymiai pigiau kainuoja Lietuvoje ar Estijoje nei Latvijoje. Daugiausia išleidžia maistui Latvijos gyventojai. Tačiau įvertinus visas išlaidas, estai, neturėdami transporto išlaidų, būtiniausioms išlaidoms išleidžia mažiausiai. Maistui, būstui ir transportui lietuviai ir latviai išleidžia beveik pusę gaunamų pajamų, kai tuo tarpu estai – tik trečdalį.
„Taip yra todėl, kad estai gauna ne tik didesnes pajamas, bet ir papildomų pajamų – įvairių pašalpų, ko lietuviai negauna. Gauti duomenys rodo esamą finansinę naštą ir kam sunkiausia išlaikyti būstą, pirkti maistą. Kol kas lengviausia gyvenantiems Taline. Nors Lietuvoje per metus išlaidos maistui 1 procentiniu punktu sumažėjo ne dėl kainų mažėjimo, o dėl darbo užmokesčio augimo. Didėjant pajamoms, mažėja dalis, skiriama būtiniausioms išlaidoms, tad kartu mažėja ir finansinė našta“, - teigia O. Bložienė.
Paskaičiuota, kad šiuo metu maisto produktų krepšelis šeimai Baltijos šalyse per mėnesį kainuoja nuo 996 iki 1145 litų: brangiausiai – Latvijoje, pigiausiai – Lietuvoje. Estijoje šeimos optimalaus maisto produktų krepšelio vertė per mėnesį siekia 1098 litus. Didžiausią maisto produktų krepšelio išlaidų dalį – vidutiniškai 35 proc. – sudaro mėsa, žuvis, pupelės, riešutai ir kt. Po 16 proc. krepšelio vertės tenka grūdinių kultūrų ir pieno gaminiams, 13 proc. – daržovėms, 11 proc. – vaisiams.

Nuomotas būstas – daugiau išlaidų?
Didžiausias išlaidas būstui išlaikyti Baltijos šalių sostinėse patiria gyvenantys nuomojame būste. Ekonomiškai naudingiau, pasak O. Bložienės, nuomotis būstą tik tuo atveju, jei būsto nuomos vertė neviršija įmokos už būstą sumos. Net ir kiekvieną mėnesį mokant kredito įmoką, išlaidos būstui Vilniuje ir Rygoje šių metų pradžioje būtų beveik trečdaliu, Taline, kur nekilnojamojo turto kainos didžiausios Baltijos šalyse, 7-8 proc. mažesnės nei nuomojantis.
„Šiuo metu nuomos pelningumas augantis, nes butų nuomos kainos gana aukštos, o įsigijimas - pigesnė alternatyva, nes pinigų kaina šiuo metu yra labai žema. Todėl gyventojai gali pasiskolinti būstui įsigyti. Paskaičiavus matyti, kad geriau įsigyti savo būstą nei mokėti už nuomą galbūt didesnę kainą“, - sako O. Bložienė.
Vis dėlto, pasak O. Bložienės, nors būsto įsigijimas už paskolą šiuo metu būtų pigesnis variantas nei nuoma, pagrindinė kliūtis jam įsigyti daugeliui gyventojų yra pradinis įnašas.
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų gyvena jiems arba jų šeimos nariams priklausančiame būste. Turint nuosavą būstą, išlaidos jam yra kur kas mažesnės nei nuomojant ar įsigijus būstą už paskolą. Keturių asmenų šeimos, gyvenančios 70 kv. m bute senos statybos name, išlaidos būstui išlaikyti per mėnesį Taline vidutiniškai siekia 695 litus, Vilniuje – 572 litus, Rygoje – 604 litus.
„Lietuvoje daugiausia nuoma kainuoja Vilniuje ir Klaipėdoje, tačiau mažesniuose miestuose labiau rekomenduojama nuomotis nei pirkti būstą. Baltijos šalyse būsto poreikis yra išties aukštas, tačiau kyla rizika tinkamai neįvertinti savo finansinių galimybių, o tuomet būsto išlaikymas namų ūkiams gali tapti pernelyg didele našta. Esant tokiai situacijai, svarbu nebijoti priimti sprendimų, leidžiančių optimizuoti būtinąsias išlaidas, pavyzdžiui, keisti būstą į mažesnį ar senąjį išnuomoti ir persikelti kitur“, - sako O. Bložienė.

Lietuviai taupo pramogų ir atostogų sąskaita
Baltijos šalių sostinėse pagrindinių išlaidų absoliuti suma yra panaši, tačiau įvertinus pajamų skirtumus, matyti, kad Talino gyventojams, kurių vidutinės pajamos kur kas didesnės nei gyvenančiųjų Vilniuje ar Rygoje, kitoms reikmėms lieka daugiau lėšų. Estijos gyventojai turi galimybę didesnę asmeninio biudžeto dalį skirti aprangai, būstui įrengti, sveikatos priežiūrai, edukacijai ir laisvalaikiui.
„Lietuvos gyventojai turi apriboti savo nebūtinąsias išlaidas, todėl mažiau skiria pajamų taupymui, atostogoms, laisvalaikio pramogoms, edukacijai, kultūrai, avalynei ir drabužiams. Europos Sąjungos vidutiniškai yra skiriami 7-8 proc. nuo visų pajamų, kai tuo tarpu Lietuvoje - 1-2 proc. Jei sumažėtų finansinė našta, žmonės daugiau galėtų pinigų skirti laisvalaikiui ir pramogoms“, - sako O. Bložienė.