Metų metus beldžiamasi į valdžios atstovų širdis, kad šie surastų jaukią pastogę, kur galėtų burtis Šiaulių miesto jaunimas. Tiesa, Vytauto gatvėje yra įsikūręs Jaunimo centras, bet jis labiau primena „bambalinių“ užuovėją nei aktyvaus jaunimo susibūrimo vietą. Ne kartą prašyta, kad būtų sutvarkytas bent šis pastatas. Deja, kaip sako patys jaunuoliai, valdžia laikosi vidurinio piršto pozicijos ir jokių veiksmų nesiima. „Artimiausių planų, kad Jaunimo centrą būtų planuojama tvarkyti tikrai nėra“, – ir žurnalistų nepradžiugino miesto valdžia, patikindama, kad iš musės nereikėtų pūsti dramblio. Neva tie, kurie iš tiesų nori susitikti, pabendrauti, padiskutuoti, tą padaro ir tokiose patalpose. O „bambaliai“, išdaužyti langai – tai tik laikinos ir lengvai išsprendžiamos problemos.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Skiriamieji ženklai – dužę stiklai ir „bambaliai“
„Turbūt dauguma skaitytojų dabar krapšto pakaušį ir galvoja, kas tas Jaunimo centras ir kur jis, po galais, yra. Tai Vytauto g. 103A esantis pastatas, o konkrečiau tai pastatas, į kurį dažniausiai nekreipiame dėmesio eidami į „Saulės miestą“ sutrumpintu keliu iš Vytauto gatvės“, – „Šiaulių naujienų“ redakcijai atsiųstame laiške rašė Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Arnoldas Aluzas.
„Kam jis įdomus – pilkas, su grotomis ant langų ir nublukusiu grafičiu ant sienų? Iš to, kaip atrodo šis pastatas, galime matyti, kad statinio techninė būklė yra apgailėtina ir pastarąjį penkmetį tai mažai kam rūpėjo. Matyt, buvo svarbiau pastatyti prieplauką Talkšos pakrantėje už 120 tūkstančių litų (kuri atrodo dvigubai pigiau) ar panaudoti lėšas projektui „Menų inkubatorius“, kuris jau nuo pat pradžių buvo pasmerktas žlugti dėl nelogiškai parinktos vietos ir paties pastato. Deja, šaukštai jau po pietų. Prieš prasidedant visam „purvasvydžiui“ atsakingi asmenys jau spėjo išgerti savo pergalės bokalą“, – toliau mintis dėstė jis.
Tuo metu Jaunimo centras, anot A. Aluzo, turi tik sulankstytą pašto dėžutę, išdaužytus stiklus, pilnas šiukšliadėžes alkoholinių gėrimų taros, tikrą šiukšlyną nuo „Saulės miesto“ pusės ir skylėtus langus, kurių šilumos sulaikymo stiprumas lygus kiaurasamčiui.

Mažai investuoji – mažai gauni
„Apskritojo stalo“ pirmininkas pabrėžė, kad visgi situacija nėra tokia liūdna. Ne per seniausiai Šiaulių jaunimo centre įdarbinta aktyvi ir kompetencijos darbui su jaunimu turinti specialistė, kuri jau spėjo įsukti centrą į veiklas. Vis aktyvesni moksleiviai, dūzgiantys per visą mokslo metų laikotarpį, bei linksmai nusiteikęs jaunimas, linkęs pajudėti lindy-hopo ritmu, dažnai varsto jaunimo centro duris. Matyt, to neužtenka, kad šis pastatas pagaliau gautų reikiamo dėmesio.
„Vienoje diskusijoje buvo prašoma, kad reikėtų labiau paraginti jaunimą dažniau rinktis bei veikti Jaunimo centre, nes tik tuo atveju galime atkreipti dėmesį ir prašyti lėšų atnaujinimams. Deja, čia tas pats, kas žvejoti ant tuščio kabliuko. Visi tik klausinėja, kur dingęs tas jaunimas. Atsakymas paprastas – tiesiog nėra unikalios susibūrimo vietos. Juk jaunimo centras ir yra reikalingas tam, kad jaunimas nebūtų išsilakstęs po visą miestą. Svarbu pažymėti tai, kad kuo mažiau investuosi, tuo mažiau ir gausi“, – įsitikinęs „Apskritojo stalo“ pirmininkas.
Tačiau kol kas, A. Aluzo teigimu, yra laikomasi vidurinio piršto pozicijos, o ne stengiamasi bent šiek tiek sutvarkyti ar skirti lėšų pastato remonto darbams. „Niekas į priekį ir nejuda. Aš tikiuosi, kad nereikės daužyti langų ar padeginėti pastato, kad galų gale būtų atkreiptas dėmesys. Viliuosi ir jaunimo vardu labai norėčiau, kad ateityje Šiaulius puoštų sutvarkytas pastatas ir jo aplinka, o galbūt pastatytas naujas, modernus Jaunimo centras“, – laiško pabaigoje lūkesčius išsakė jis.

Kiekvieno patvorio nesužiūrėsi
Šiaulių miesto vicemeras ir Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Domas Griškevičius, išgirdęs apie šią problemą, neslėpė, jog iš tiesų minėtas pastatas stovi uždarame kieme, į kurį vakarais pamėgę rinktis tam tikro plauko žmonės.
„Mieste yra ir daugiau vietų, kur vadinamieji bomžai renkasi. Vieną dieną – vienos vietos, kitą dieną – kitos. Tikrai nesužiūrėsi kiekvieno patvorio, kuriame kažkas alų geria. Natūralu, kad ir čia vyksta kažkokie lėbavimai, tačiau atvažiuoja policija, pravaiko juos ir visa kita. Be to, tuo metu jaunimo ten tikrai nebebūna“, – sakė vicemeras.
Nepaisant to, D. Griškevičius patikino, kad šis klausimas yra iškeltas Jaunimo reikalų taryboje, ieškoma galimybių, kaip išspręsti minėtą problemą.
„Galbūt vienas iš sprendimo būdų dėl tų pačių „bambalių“ galėtų būti papildomai pastatytas šviestuvas. Gal tai atbaidys tuos žmones, kurie ten mėgsta rinktis išgerti alaus“, – svarstė jis.
Bekalbėdamas su žurnaliste Šiaulių miesto vicemeras atsidarė „Apskritojo stalo“ pirmininko internete patalpintas Jaunimo centro nuotraukas.
„Nėra taip, kad dabar nufotografuoji, kažką įdedi ir va, dangus griūva. Vieną dieną šiukšliadėžė pilna, kitą dieną ją išveš. Taip, vienas langas išdaužtas, jis bus pakeistas. Kad ir gyventojams atsitinka taip, kad išdaužia langą ir reikia jo nuvažiuoti nupirkti, pakeisti. Juo labiau kad čia nėra kažkieno asmeninis dalykas. Tai čia yra visokie pirkimai ir pan. Smagu, kad jaunimui rūpi, ir jie kelia tuos klausimus, bet iš jų daryti dramblio tikriausiai nereikia“, – savo nuomonę dėstė jis.

Kai nori – ieškai galimybių, kai nenori – priežasčių
Kitaip tariant, tikėtis, kad Jaunimo centras artimiausiu metu bus suremontuotas, neverta? „Artimiausių planų, kad tame pastate kažką būtų planuojama daryti tikrai nėra“, – teigė D. Griškevičius.
Netrukus pabrėžė, kad naivu tikėtis, jog Jaunimo centras kada vėl taip žydės kaip prieš penkiolika metų. „Tiesiog pakito gyvenimas. Apskritai jaunimo organizacijų kaip tokių, tenka pripažinti, šiai dienai nebėra tiek daug. Sako, jaunimas pasyvus, nes neturi kur rinktis? O kas jaunimui draudžia į tą patį Jaunimo centrą rinktis? Aš pats priklausau ne vienai jaunimo organizacijai ir, jei mes norime susirinkti, tai susirenkame. Ar buvo toks atvejis, kad kreiptųsi jaunimas ir negautų vietos Jaunimo centre? Tai kur tada problema?“ – retoriškai klausia vicemeras.
Netrukus D. Griškevičius primena, kad dabar svarstoma, kaip panaudoti URBAN lėšas. Jei jaunimas turi kokių idėjų ir pageidavimų – gali kreiptis.
„Dabar turime daug suplanuotų susitikimų ir su tais pačiais riedlentininkais, kad jiems būtų sukurtos kažkokios erdvės. Tegul savo pasiūlymus, norus išsako ir kiti“, – baigdamas pokalbį sakė jis.

Jaunimas piktinasi, kad Jaunimo centro skylėtų langų šilumos sulaikymo stiprumas lygus kiaurasamčiui.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Pastato nepuošia ir išdaužyti stiklai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.