Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Kol kas Šiaulių universiteto neketinama nei jungti, nei naikinti, tačiau iš švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus žodžių galima daryti prielaidą, kad tai įmanoma kitame universitetų optimizavimo etape.

Vakar Šiaulių universiteto bibliotekoje vykusioje Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK)  diskusijoje buvo svarstomi Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo klausimai, kitaip sakant, kaip neskausmingiau įgyvendinti reformą „Vienas miestas – vienas universitetas“.

Tačiau apie Klaipėdos ir Šiaulių universitetus, kurie yra vieninteliai savo miestuose, diskusijose nekalbėta, nes svarstyti siūlymai optimizuoti – sujungti tik Vilniaus ir Kauno universitetus į dvi grandiozines aukštąsias mokslo įstaigas.

Kodėl konferencijai pasirinkti Šiauliai, o ne Vilnius ar Kaunas, kuriems ši tema aktualiausia, renginyje nebuvo paaiškinta. Gal taip buvo saugomasi nuo galimų tokios optimizacijos priešininkų piketų ar demonstracijų, nes likus metams iki naujųjų Seimo rinkimų ir galimo ministrų kabineto pakeitimo premjero sudarytos darbo grupės parengti siūlymai iki 2017 metų abiejų didmiesčių universitetus sujungti į tik du panašūs į piktą pokštą ar provokaciją.

Taigi apie regioninius Klaipėdos ir Šiaulių universitetus ir jų likimą, kuris turėtų būti svarstomas antrajame pertvarkos etape, šioje konferencijoje nebuvo kalbama – jiedu palikti reformos paraštėse.

O apie kitų universitetų požiūrį į juos buvo galima spręsti iš LURK naujojo prezidento akademiko Remigijaus Žaliūno, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (neseniai susijungusių Medicinos universiteto ir Veterinarijos akademijos) rektoriaus, žodžių, pasakytų dar prieš prasidedant konferencijai: „Lietuvai reikia stiprių ir įvairių universitetų. Lietuva nėra didelė šalis, todėl mūsų vaikai turi studijuoti tuose universitetuose, kurie atitinka pasaulinius standartus“.

Šiaulių universiteto rektorius profesorius Vidas Lauruška vis dėlto nepraranda optimizmo - regionų universitetai privalo išlikti.

Tačiau pripažįsta, kad dėl neapibrėžtos padėties susidaro sudėtinga situacija: „Niekas neaišku. Tai ne tik mūsų universitetą liečia, bet ir kitus. Ir kaip mes galime kviesti žmones ruošti naujas programas, siūlyti naujas paslaugas, nes žmonės nežino, ar rytoj jie dar bus reikalingi“.

Klaipėdos universiteto rektorius akademikas Vladas Žulkus taip pat sako, kad nors kol kas regioninių universitetų sujungti ar prijungti niekas neketina, tačiau jaustis ramiai negalima, nes konkurencija čia akivaizdžiai didėja.

Juo labiau kad universitetų reforma rengiama akivaizdžiai skubotai: premjero sudarytos darbo grupės parengti siūlymams, kaip optimizuoti Vilniuje ir Kaune veikiančių valstybinių universitetų tinklą, ekspertai Lietuvos universitetams beveik nežinomi.

Rektorius Vidas Lauruška, paklaustas apie ekspertus ir jų kompetencijas, tik nusišypso: „Na, buvęs premjeras Abišala girdėtas. Jis turėtų viską išmanyti, kaip pas mus yra priimta – juk premjeras. O kad kiti ekspertai yra žinomi akademinei bendruomenei, nepasakyčiau“. Ir Klaipėdos universiteto rektorius negali prisiminti nė vieno siūlymų rengėjo, kuris atstovautų patiems universitetams, pavardės.

Panašu, kad bent dalis Šiaulių universiteto studentų į vykstančius ir būsimus Lietuvos universitetuose procesus žiūri kur kas radikaliau nei jų vadovai.

Studentų atstovybės prezidento Klaido Palikevičiaus teigimu, jei bus kalbama apie Šiaulių universiteto jungimą, studentai irgi išreikš savo poziciją, nes didžioji dalis studentų įstoja būtent į tą universitetą, į kurį nori įstoti, ir todėl jį nori baigti.

„Jei sujungs universitetus, tai automatiškai mažės studentų skaičius, nes tikriausiai siekiama didinti kolegijų studentų skaičių, - sako Klaidas Palikevičius. - Kadangi kol kas šiuo klausimu Šiaulių ir Klaipėdos universitetai nesvarstomi, mes dar negalime savo pozicijos pareikšti. Tačiau protesto akcijos yra viena iš galimybių.“

Kad regioninių universitetų optimizavimo planai neužgriebia, patvirtina ir Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius: „Šiandien tiesiogine prasme Klaipėdos ir Šiaulių universitetams grėsmės nėra – universitetai inicijuoja konsorciumą, kuris jiems leistų bendradarbiauti glaudžiau, ir aš linkiu, kad tas konsorciumas nebūtų popierinis, o būtų užpildytas realiu turiniu“.

Tačiau kartu ministras pripažįsta, kad ateities sprendimus dėl regioninių universitetų gali lemti tokie faktai, kaip daugiau nei šimto milijonų litų investicijos į Klaipėdos Jūrinį slėnį.

„O kalbant apie Šiaulius aš galiu tik dar kartą patvirtinti, kad kuo greičiau pačiame universiteto viduje prasidės pertvarkos, tuo greičiau pats universitetas apsibrėš savo strategiją. Tų universitetų ir kolegijų, kurie jau prieš dvejus metus persitvarkė, šiandien rezultatai paprastai yra gerėjantys. Palyginimui galėčiau paminėti vieną kolegiją - Šiaulių kolegiją. Kai prieš trejus metus prasidėjo aukštojo mokslo reforma, Šiaulių universitetas turėjo žymiai daugiau valstybės finansuojamų studentų nei Šiaulių kolegija, šiuo metu situacija yra atvirkščia. Aš kalbu apie vadybą ir vidinius sprendimus“, - įvertino Šiaulių universitetą švietimo ir mokslo ministras.