Regis iš verslininko Artūro Tupiko veiksmų gerai pasimokė visas miestas ir jo valdžia. „Šiaulių naujienos“ jau rašė, kaip jo vadovaujama įmonė UAB „Vaistena“ įsigijo pastatą Vasario 16-osios gatvėje ir nusprendė jį rekonstruoti taip, kaip patinka. Tačiau čia negali būti jokio „kaip patinka“ – tai dar tarpukariu statytas moderniosios architektūros pavyzdys miesto senamiestyje. Savavališkai pradėti rekonstrukcijos darbų pastato savininkas neturi teisės. Tik, deja, šio pastato niekas kol kas negali apginti čia ir dabar sakydamas griežtą „stop“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Dina RAKAUSKIENĖ
Panašių vertingų pastatų Šiauliuose yra kur kas daugiau – miestovaizdyje yra išlikęs tarpukario modernizmo paveldas, kurį būtina saugoti kaip reikšmingą miesto kultūrinio identiteto dalį. Tik mes, eiliniai praeiviai, nematome savo miesto istorinio įvaizdžio, drąsiai dūsaujame ir dejuojame, kad Šiauliuose nieko gero, vertingo nėra.

Per 25 metus Vilniaus gatvė prarado savo veidą
Tarptautinės architektų dienos išvakarėse Fotografijos muziejuje dėmesys skirtas architektūros kūrėjui Vladui Bitei ir jo projektuotiems modernizmo architektūros objektams Šiauliuose. Parodos atidaryme kalbėję architektai teigė, kad miestas turi vertingų objektų, tačiau jau kai ką spėjo ir prarasti.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza neslėpė, kad muziejininkus, architektūros istorikus liūdina tai, jog mažai žinoma žmonių, kurie puoselėjo ir kūrė Šiaulius, pavardžių. „Tarpukaryje Šiauliai kaip miestas suklestėjo, tai buvo aukso amžius, miesto modernėjimas, su gražia architektūra, su įspūdingais statiniais. Kai miestas kėlėsi po Pirmojo pasaulinio karo audrų, statant ir kuriant žiūrėta į šiuolaikines ir naujas architektūrines tendencijas. Vienas iš tokių kūrėjų buvo, be jokios abejonės, V. Bitė. Jo palikimą mes pristatome tokioje improvizuotoje parodoje, stenduose. Daugelis jo statinių yra išlikę, juos galite pamatyti ir gyvai“, – susirinkusiesiems sakė R. Balza.
Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė džiaugėsi, kad Fotografijos muziejuje dėmesys skirtas Šiaulius kūrusiam garsiam architektui V. Bitei, kurio pastatų Šiauliuose – labai daug. „Vien tai rodo, kad mes turime kuo didžiuotis. Ir tas posakis, kad Šiauliai nieko neturi, Šiauliai neįdomūs, Šiauliuose nieko nėra, iš tikrųjų yra akivaizdžiai paneigiamas šitoje parodoje. Ši ir pernai buvusi architekto Karolio Reisono paroda yra geras impulsas pagalvoti visiems, jog tikrai metas kurti vietinį kultūros paveldo pastatų registrą“, – sakė R. Stuopelienė, patikindama, kad Lietuvos architektų sąjunga dirbs labai intensyviai, kad pagaliau toks registras būtų įgyvendintas. Kitaip, pasak jos, prarasti tai, ką sukūrė mūsų praėjusios kartos, galima labai greitai. O to pavyzdys – kai kurie Vilniaus gatvės pastatai, kurie per paskutinius 25 metus Lietuvos nepriklausomybės jau iš tikrųjų prarado savo istorinį veidą.

V. Bitės objektai Šiauliuose neišvengė pokyčių
Architektūros istorijos tyrinėtojas Sigitas Saladžinskas pasakojo, kad Šiaulių mieste V. Bitė paliko maždaug 22 objektus, tačiau daug gyvenamųjų namų dar neidentifikuota. V. Bitės darbuose dominuoja vertikalių ir horizantalių linijų dermė, paprastumas, pasiektas įdomiomis stačiakampių gretasienių kompozicijomis. Jo darbuose nerasime tautiškumo motyvo, kas buvo būdinga K. Reisono darbuose. V. Bitė stengėsi projektuoti taip, kad vėliau statant būtų galima praplėsti pastatą.
Įdomus V. Bitės projektas – Senelių prieglauda Rėkyvoje. Šis projektas patvirtintas 1932 m. Prieglauda vėliau tapo vaikų sanatorija. Pokario metais pastate įsikūrė mokykla, o šiuo metu čia veikia Rėkyvos progimnazija. Dviejų stačiakampių sankirtoje – balkonas, kad pensininkai galėtų pasigrožėti Rėkyvos ežeru. Projektas buvo gerokai pakeistas.
1935 m. Aušros alėjos ir Dvaro gatvių kampe pastatyti V. Bitės suprojektuoti Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmai. Jų užsakovas buvo Jackus Sondeckis. Tai buvo vienas pirmųjų Aušros alėjos urbanistinio veido reprezentantų. Pastate veikusi ligonių kasa rūpinosi privalomuoju ligonių socialiniu draudimu, čia buvo įsikūręs kūdikius, vaikus ir našlaičius globojęs Šiaulių sveikatos centras, veikė Kultūros švietimo draugija, literatūros žurnalo „Kultūra“ redakcija. Iki šiandien išliko pastatą nuo gatvės ribojanti dinamišku geometrinių formų ritmu išsiskirianti dekoratyvi tvorelė.
Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai Sukilėlių ir Vilniaus gatvės kampe – taip pat V. Bitės projektas. Rūmai iškilo 1935 m. Iki mūsų dienų pasikeitė pastato eksterjeras, o interjeras neišliko.
Rašoma, kad tarpukariu tai turėjo būti vienas ištaigingiausių miesto pastatų. Rūmus puošė mozaikinio betono laiptinės, metlacho plytelių vestibiulių grindys, kabinetuose – ąžuolo parketas, kitur buvo pušų lentos. Per rekonstrukcijas šie elementai buvo sunaikinti.

Tarptautinės architektų dienos išvakarėse Fotografijos muziejuje dėmesys skirtas architektūros kūrėjui Vladui Bitei ir jo projektuotiems modernizmo architektūros objektams Šiauliuose.
Artūro STAPONKAUS nuotr.